Centrinė rinkimų komisija jau pradėjo savo darbą. Birželio 9 d. vykusiame posėdyje  patvirtinti Senato rinkimų rinkėjų sąrašai, rinkimų kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vietos ir kandidatų į Senatą sąrašai. Senato rinkimai vyks nuo birželio 16 d. 9 val. iki birželio 18 d. 15 val.
Šios komisijos pirmininkas Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis atsako į „VU naujienų“ klausimus.

Gal galite supažindinti bendruomenę, kokius svarbiausius darbus turi atlikti Jūsų vadovaujama komisija?

Mūsų komisija sukurta tam, kad būtų atlikti būtini darbai renkant narius į svarbiausius VU savivaldos organus. Centrinės rinkimų komisijos tikslas yra organizuoti šiuos rinkimus, o pirmasis jos darbas – Senato rinkimai pagal naująjį VU statutą ir naują Senato rinkimų tvarką. Komisija jau patvirtino rinkėjų sąrašus (statutas numato tam tikrus apribojimus, kas gali rinkti naujojo Senato narius ir kas negali) ir renkamų narių sąrašus. Kandidatams į Senato narius taip pat keliami tam tikri reikalavimai, todėl Centrinė rinkimų komisija turėjo patikrinti iškeltų kandidatų atitiktį reikalavimams ir šis sąrašas jau patvirtintas komisijos posėdyje. Tolimesni darbai siejami su rinkimų organizavimo koordinavimu kamieniniuose padaliniuose, nes jie taip pat turi rinkimų komisijas, kurios pagal mūsų išduotus biuletenius organizuos balsavimą, suskaičiuos balsus, nustatys, kiek kiekvienas kandidatas gavo balsų, o Centrinė rinkimų komisija patvirtins išrinktus asmenis.

Papasakokite, kas šiuo metu vyksta. Kandidatai į Senato narius jau patvirtinti, tad kokie kiti veiksmai bus atlikti formuojant naują Senatą?

Birželio 9 d. vykusiame posėdyje, be jau minėtų svarbių sprendimų, buvo patvirtinti ir kamieninių padalinių biuleteniai. Kitaip tariant, kiekvienas fakultetas gaus tam tikrą biuletenių skaičių, jie bus skirti tik tam fakultetui, nes mūsų statutas ir Senato rinkimų tvarka numato, kad kamieninio padalinio darbuotojai negalės balsuoti už savo iškeltus atstovus į Senatą. Todėl kiekvienas fakultetas turės išskirtinius balsavimo biuletenius. Yra patvirtintos dvi biuletenių formos: vienas biuletenis – balsavimui už kandidatą nuo padalinio, kitas – už kandidatus iš socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių ar biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslo sričių. Faktiškai kiekvienoms minėtoms mokslo kryptims atstovaujantis mokslininkas turės apsispręsti, kokius asmenis norėtų matyti Senate.

Naująjį Senatą sudarys 41 Senato narys. Kokie reikalavimai keliami Senato nariui? Kaip padaliniai dalyvavo keliant kandidatus, ar didelis aktyvumas, susidomėjimas? Ar daug kandidatų iškelta? Kokie padaliniai aktyviausiai kėlė kandidatus? Kokie pasyviau?

Senato nariui ypatingi reikalavimai nekeliami. Tai turėtų būti rinkimų teisę turintis asmuo, kitaip tariant, asmuo, kuris trejus metus dirbo nepertraukiamai pagal neterminuotą darbo sutartį arba terminuotą darbo sutartį ne mažiau kaip 0,5 etato. Senato nariai negali būti VU administracijos pareigūnai – prorektoriai, dekanai, prodekanai, kamieninio padalinio vadovai.
Yra keliami dvejopi kandidatai: vieni kandidatai keliami į padalinio atstovus, kiti – į bendrą kandidatų sąrašą nuo mokslo sričių. Kalbant apie kamieninio padalinio iškeltus atstovus nuo mokslo sričių, apžvelgus iškeltas kandidatūras galima teigti, kad vieni padaliniai apsiribojo vienu kandidatu (Biochemijos, Biotechnologijos institutai, Medicinos fakultetas, Teisės fakultetas), o kituose matomas gana didelis aktyvumas (Filologijos fakultete (su OC) – 4, Gamtos mokslų fakultete – 3, UKI – 3, MII – 3). Tai rodo, kad šių padalinių bendruomenės nori aktyviai dalyvauti formuojant būsimą Senatą.
Jeigu atskirai kalbėtume apie kandidatų iš biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių kėlimą, reikėtų pasakyti, kad aktyviausia buvo Medicinos fakulteto bendruomenė (5 kandidatai), o iš Fizikos fakulteto turime tik 1 kandidatą. Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sritims atstovaujančių asmenų kėlimas į Senato narius buvo taip pat nevienareikšmis – daugiausia kandidatų iškelta Filologijos fakultete (8), TSPMI – 4 kandidatai, nedaug kandidatų iškėlė Teisės, Komunikacijos fakultetai – po 1. Taigi vyrauja didelė įvairovė, negalima pasakyti, kad ryškėja kokios nors tendencijos siūlant būsimo Senato narius.
Pagal mokslų sritis turime 20 kandidatų iš biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų (yra 6 vietos) ir 31 kandidatą iš socialinių ir humanitarinių mokslų (7 vietos) sričių. Taigi iš viso turime 51 kandidatą į 13 vietų Senate.

Nuo birželio 10 iki 15 d. skelbiamas kandidatų į Senato narius agitacijos laikotarpis. Kas vyks ar turėtų vykti tuo laikotarpiu, ko tikitės per jį?

Šiuos rinkimus reglamentuojantys dokumentai numato tokį agitacinį laikotarpį, tačiau problema ta, kad, viena vertus, neturime nei susiklosčiusių tradicijų, nei konkrečių kokio nors organo funkcijų, nei kito reguliavimo, kuris apibrėžtų, kaip šis agitacinis laikotarpis turi vykti. Be to, pagal nustatytus planus lieka labai mažai laiko, kad galėtume rinkiminę kampaniją rengti taip, kaip mums įprasta matyti Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Prezidento rinkimuose. Mūsų Centrinė rinkimų komisija, neturėdama kompetencijos organizuoti tokias rinkimines kampanijas, palieka ją vykdyti pagal kamieninių padalinių ir pačių iškeltų kandidatų tvarką. Tikimės, kad įvyks tam tikros diskusijos kamieniniuose padaliniuose apie tai, kokie turėtų būti Senato nariai arba ko iš jų tikimasi. Centrinė rinkimų komisija, siekdama būti nešališka ir teisingai vykdyti jai pavestus uždavinius, rinkiminės agitacijos neorganizuoja ir palieka ją patiems kandidatams.

Yra kandidatų į Senato narius rinkimų agitacijos laikotarpis, kandidatų į Tarybos narius rinkimų agitacijos laikotarpis, bet kandidatams į rektorius toks laikotarpis nenumatytas. Kodėl?

Tarybos narius rinksime rudenį, o Senato narių rinkimuose turime daug kandidatų, tad įsivaizduoti kokybiškus debatus gana sudėtinga. Rektoriaus rinkimuose kandidatų skaičius bus daug mažesnis, todėl galima surengti rinkiminius debatus pagal vieną iš mums Lietuvos rinkimų kampanijose įprastų formų. Bendruomenė turėtų ko paklausti kandidatų į rektorius, ir tos jų nuomonės gali būti išgirstos, konstruktyviai diskutuojamos.
Vis dėlto būtina pažymėti, kad rektoriaus rinkimus vykdys pagal atskirą tvarką suformuota Taryba (11 žmonių). Viešoji diskusija turės savą specifiką, nes sprendimus priimančioji nuomonė turi būti formuojama tarp tų 11 žmonių. Būtent Taryboje ir bus sprendžiama, kuris kandidatas tinkamiausias tapti rektoriumi. Akademinės bendruomenės nuomonė gali būti perduodama, bet ji neturės privalomosios galios sprendžiant dėl vieno ar kito kandidato į rektorius. Toks būtų logiškas paaiškinimas dėl to, kodėl rinkimų agitacijos laikotarpis rektoriaus rinkimuose nenumatytas. Oficialūs ir tikrieji debatai rektoriaus rinkimų metu vyks uždarame rate – Taryboje.

Ko tikitės iš VU bendruomenės per šį itin svarbų visam universitetui laikotarpį?

Turime pagal naują tvarką išrinkti naujus savivaldos organus. Tai labai atsakingas laikotarpis, todėl norisi, kad visi VU bendruomenės nariai aktyviai dalyvautų ir reikštų savo nuomonę. Mes tikimės, kad Senato nariais taps iškilūs mokslininkai, aktyvūs veikėjai, tie, kuriems svarbus universitetas, kurie rūpinasi jo ateitimi, kurie gali priimti reikalingus sprendimus dėl darnios universiteto plėtros.

Naujasis Senatas turi būti suformuotas per birželį ir jau liepos 1 d. turi vykti jo posėdis. Vėliau vyks Tarybos rinkimai ir ji slaptu balsavimu išrinks rektorių. Kuris VU valdymo organų formavimo etapas Jums, kaip Centrinės rinkimų komisijos pirmininkui, ir Jūsų vadovaujamai komisijai svarbiausias, esminis? Kodėl?

Tokių rinkimų organizavimas visiems mums yra tam tik tikras iššūkis. Pirmą kartą rengiame rinkimus pagal visiškai naujas ir sudėtingas rinkimų taisykles. Į visus rinkimų etapus žiūrime labai atsakingai, tačiau tikimės, kad savo darbą atliksime tinkamai ir rinkimai vyks sklandžiai.

Centrinę rinkimų komisiją sudaro: pirmininkas prof. dr. Tomas Davulis (Teisės fakultetas), pirmininko pavaduotojas prof. habil. dr. Vaclovas Lakis (Ekonomikos fakultetas), nariai doc. dr. Valdemaras Aleksa (Fizikos fakultetas), Emilija Jokubauskaitė (VU SA atstovė), dr. Jūratė Makariūnaitė (Biotechnologijos institutas), prof. habil. dr. Eugenijus Manstavičius (Matematikos ir informatikos fakultetas), doc. dr. Nijolė Radavičienė (Filosofijos fakultetas), dr. Mindaugas Strockis (Filologijos fakultetas), prof. dr. Genė Šurkienė (Medicinos fakultetas).
Vadovaujantis Senato 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. S-2014-3-9 ir juo patvirtinta Senato narių rinkimo tvarka, naujajame universiteto Senate turėtų būti 41 narys. 19 Senato narių išrenkami kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal konkrečiame padalinyje iškeltų kandidatų sąrašą, 6 – iš bendro visų universiteto biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sritims atstovaujančių kandidatų sąrašo, 7 – iš bendro universiteto socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sritims atstovaujančių kandidatų sąrašo. Senato nariais taip pat taps rektorius ir 8 universiteto Studentų atstovybės nustatyta tvarka išrinkti studentų atstovai.