Visame pasaulyje galioja reglamentai, reguliuojantys mokslininkų veiklą ir padedantys išvengti neetiškų tyrimų. Vis dėlto ir šiandien mokslininkams tenka spręsti etines dilemas, naujausioje laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Eugenijus Gefenas.
Pasak profesoriaus, mokslinės veiklos laisvė yra vienas svarbiausių mokslo principų. Vis dėlto mokslininkų veikloje egzistuoja tam tikros raudonosios linijos, kurios neturėtų būti peržengiamos.
Raudonosios linijos Europoje buvo nubrėžtos po Antrojo pasaulinio karo. To priežastimi tapo žiaurūs nacių vykdyti eksperimentai su žmonėmis be jų sutikimo, kai žmonės buvo kankinami.
„Taip atsirado raudonoji linija, kad negali daryti eksperimento su žmogumi, kuris nedavė informuotojo sutikimo. Tuo labiau negali daryti eksperimentų, kurie baigiasi mirtimi ar sužalojimais, fizinėmis rizikomis“, – sako mokslininkas.
„Tačiau tai – tik vienas lygmuo. Šiuolaikinių mokslinių etikos tyrimų algoritmai yra sudaryti iš kelių principų, tarp kurių reikia laviruoti“, – priduria jis.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad apie etines dilemas kalbame kilus nevienareikšmiškai situacijai, kai susiduria du etiniai principai.
„Pavyzdžiui, reikia labai greitai sukurti vaistą, kaip buvo su vakcina nuo COVID-19. Jai registruoti buvo pritaikyta pagreitinta procedūra – to reikėjo siekiant apsaugoti žmoniją nuo viruso.
Antra vertus, svėrėme riziką individualiems asmenims, pirmiesiems iš mūsų, kurie gavo vakcinas tyrimų fazėje. Tai nešė naudą visai visuomenei, o rizika, palyginti su kitomis vakcinomis, buvo didesnė tuo, kad buvo sutrumpintas tyrimų periodas. Tai – dilema, renkamės mažesnę blogybę“,– sako prof. E. Gefenas.
Griežtai reglamentuojama veikla
Pasak profesoriaus, sveikatos srities mokslininkams labai gerai žinoma Helsinkio deklaracija – etikos kodeksas, taikomas visame pasaulyje. UNESCO taip pat rengia dokumentus, kurie įtraukia viso pasaulio valstybes. Be to, Europos Sąjungos institucijos ar Europos Taryba rengia dokumentus Europos lygiu, mokslininkų veiklą reglamentuoja ir šalies įstatymai.
Prof. E. Gefeno teigimu, įstatymų ir reglamentų skirtumai šalyse yra susiję su jautriais klausimais, pavyzdžiui, tyrimais su ankstyvu žmogaus embrionu. Vienur tai leidžiama, kitur – ne.
„Naujausi atradimai skirtingose šalyse gali būti skirtingai reglamentuojami. Tačiau globaliosios gairės neleistų tokių praktikų, kai nesaugus tyrimas būtų eksportuojamas į kitą šalį. Pavyzdžiui, kuriant vaistą šalyje, kuri turi daugiau resursų, o rizikos lygmuo pirmą kartą skiriant vaistą žmogui yra didesnis, staiga tyrimas būtų perkeltas į trečiojo pasaulio valstybes“, – sako mokslininkas.
Profesoriaus teigimu, kai dešimtajame dešimtmetyje Škotijoje buvo klonuota avelė Doli, imta svarstyti, ar būtų galima tai pritaikyti žmonėms. Tačiau labai greitai atsirado tarptautiniai susitarimai, kurie tai draudžia.
„Yra kitas klonavimo scenarijus, pavadintas terapiniu klonavimu, kai somatinės ląstelės branduolys perkeliamas į kiaušialąstę, kuri galėtų būti ir žmogaus, siekiant išauginti kamienines ląsteles, neauginant žmogaus. Britai turi taisyklę, kad embrionas būtų auginamas iki 14-os dienos, ligi tol būtų imamos kamieninės ląstelės, kurios būtų terapinė medžiaga gydyti pacientą“, – sakė jis.
Mokslininko teigimu, Lietuvoje neleidžiami tyrimai su embrionais. Šis klausimas reglamentuojamas įstatymo, kurį priima parlamentas. Ką rodytų visuomenės apklausa – tai jau kitas dalykas.
„Tai – pasaulėžiūros klausimai. Manau, kad nuomonių apklausos yra labai reikalingos, nes jomis remtųsi parlamento nariai ir įstatymų leidėjai. Tai – du neatskiriami dalykai. Ekspertų dalyvavimas, žinoma, yra būtinas. Manau, kad darbo grupėse turėtų būti ekspertai, kurie irgi dažniausiai turi skirtingas pasaulėžiūrines nuomones“, – sako jis.
Šiandieninės dilemos
Pasak profesoriaus, sveikatos tyrimų srityje vis dar egzistuoja etinės dilemos. Nors klonavimo diskusija yra nurimusi, šiandien kalbama apie etinius genomo redagavimo klausimus.
„Gemalinių ląstelių genomo redagavimas yra prieštaringas. Liberaliosios šalys leidžia genomo redagavimą kaip mokslinį tyrimą, tačiau jokiu būdu nepereinant į tai, kas vyko Kinijoje. Ten buvo genetiškai redaguoti dvynukių embrionai, galvojant, kad po šio redagavimo jos gimusios bus atsparios ŽIV infekcijai. Čia jau buvo peržengtas tyrimo etapas – prasidėjo klinikinis taikymas“, – sakė jis.
Pasak profesoriaus, daugelyje šalių klinikiniam genomo redagavimui naudojant gemalines ląsteles, kad tyrimo metu gimtų žmogus, taikomas moratoriumas. Kinijos mokslininkui He Jiankui buvo pritaikytos labai griežtos sankcijos.
Rengiant naujausią laidų „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklą, kuris yra transliuojamas naujienų portale LRT.lt, siekiama išsklaidyti visuomenėje įsišaknijusius mitus apie mokslą ir apie jį kalbėti paprastai, suprantamai. Kiekvienas žmogus, užduodamas klausimą specialiame polapyje, gali padiktuoti būsimų laidų temas.
Laidų ir straipsnių ciklas „VU ekspertai padeda suprasti“ pradėtas 2020-aisiais, Vilniaus universitetui reaguojant į pokyčius visuomenėje dėl koronaviruso pandemijos. Universiteto ekspertai padėjo suprasti ir kitus visuomenei aktualius klausimus, suprantamai paaiškino, už ką buvo skirtos Nobelio premijos.
Komentarų nėra. Būk pirmas!