Kokios kalėdinės dovanos sulauksime šiais metais, astronomai žino iš anksto – 2013 m. gruodžio 26 d. prie Žemės priartės kometa ISON C/2012 S1. Bet, kaip ir dera dovanoms, tam tikra paslaptis išlieka – kokio šviesio bus ši ledinė klajūnė ir kokio dydžio bus jos uodega, praskridus arti pro Saulę, nėra žinoma. Tikimasi, kad ši kometa bus gerai matoma net ir plika akimi.

Kometos C/2012 S1 branduolys yra apie 5 km skersmens. Pirmą kartą jis pastebėtas 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo dar už Jupiterio orbitos. Tada buvo sunku atskirti, ar tai kometa, ar asteroidas. 2013 m. balandžio mėnesį jau su gražia uodega ją nufotografavo Hablo teleskopas (žr. nuotrauką). Dar iš arčiau kometa bus nufotografuota ir tiriama spalio 1 d., kai rekordiškai mažu 11 mln. km nuotoliu praskries pro Marsą ir prie jo dirbančius kosminius prietaisus.

Lapkričio mėnesį kometos lauks didžiausias išbandymas – atlaikyti Saulės karštį, apskriejant ją vos 1,8 mln. km atstumu. Mūsų žiniomis, ši kometa iš Orto debesies į Saulės sistemą atskrieja pirmą kartą. Tokios kometos būna apvilktos gana plona ledo plutele, kuriai nugaravus viduje esantis ledo ir dulkių gniužulas gali suskilti ar net visiškai subyrėti. Arčiausiai prie Saulės kometa bus lapkričio 28 d. Jei C/2012 S1 branduolys yra pakankamai tvirtas, taip arti prie Saulės atskriejusi kometa turėtų užsiauginti labai didelę ir gražią uodegą, kuri turėtų švytėti kaip Mėnulis. Grįždama nuo Saulės, kometa priartės prie Žemės 64 mln. km atstumu.

Geriausiai kometa bus matoma lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Ieškoti jos reikės paryčiais arti prie Saulės, prieš šiai patekant. Kai kometa bus arčiausiai Saulės, ją teks stebėti dieną su teleskopu ir specialia įranga. Metų pabaigoje kometa bus blankesnė, bet su nedideliu teleskopu bus matoma visą naktį Drakono žvaigždyne.

Smalsiausiuosius kviečiame į Molėtų observatoriją – parodysime šią neeilinę klajūnę. 2014 m. kovo pabaigoje jau tikrai reikės didesnių teleskopų jai pamatyti.

Šią kometą atrado Tarptautinio mokslinio optinio tinklo (Inernational Scientific Optical Network, ISON) astronomai V. Nevskis ir A. Novičionok, tačiau jų vardais naujoji kometa nebuvo pavadinta, nes bent jau 200 metų vėl prie Saulės nepriartės. Tik trumpaperiodinės kometos yra pavadinamos atradėjų vardais. Taigi šio kosminio kūno pasirodymas yra stebimas labai atidžiai, kad būtų surinkta visa galima informacija, reikalinga tiriant pirmą kartą atskriejančias kometas.  Stebėjimuose dalyvauja ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomai.

Šių metų pavasarį jau grožėjomės viena ryškia kometa PanSTARRS C/2011 L4 (žr. 2013 m. kovo mėn. nuotrauką). Ji buvo penkis kartus mažesnė už ISON, bet išskleidė net 4 mln. km pločio uodegą. Pažiūrėsime, kuri iš šių kometų bus gražesnė.