Pradėjome naujuosius, 2014-uosius, metus. Ne vienam rūpi: kokie šie metai bus universitetui, jo žmonėms, kaip gyvensime, kokie iššūkiai laukia? Šiuos ir kitus aktualius klausimus užduodame l. e. p. VU rektoriui prof. Jūrui Baniui.

Gerbiamas rektoriau, kokie bus šie metai Vilniaus universitetui, kaip gyvensime, kokie laukia darbai?

Pradėsime metus, manau, tikrai gerai. Tarp pirmųjų darbų, kuriuos turės padaryti Senatas, komitetai ir Senato komisija – šių metų biudžeto patvirtinimas. Jau dabar galime prognozuoti, kad metai finansiškai bus geri, nes biudžetas yra ne mažesnis nei pernykštis. Žinoma, daug priklausys nuo būsimo studentų priėmimo į VU: ar išlaikysime tą patį studentų kiekį, ar pajusime tai, ką kiti universitetai pajuto prieš penkerius metus. Dar vienas svarbus mūsų sėkmės rodiklis – kaip mokslininkams pavyks dalyvauti konkursuose ir moksliniuose projektuose. Šiandien prognozuoti tiek priėmimo, tiek mokslinių projektų sėkmę gana sudėtinga.

Kaip klostosi toliau VU statuto reikalai?

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo narių Irenos Šiaulienės, Vydo Gedvilo ir Audronės Pitrėnienės teikimu parlamente įregistruotas VU statuto projektas. Vilniaus universitetas, išlaikydamas istorinę tradiciją, teikia naują Statutą tvirtinti įstatymu. Seimo plenariniame posėdyje pritarta, kad Statutas bus svarstomas kaip įstatymas.
Dabar mūsų laukia darbas su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, su Seimo teisininkais – įtikinti ir paaiškinti, kad mūsų Statutas neprieštarauja Konstitucijai, o jeigu prieštarauja kai kuriems įstatymams, tai galbūt šie įstatymai prieštarauja Konstitucijai.
Šviežiausia žinia – sausio 14 d. VU Statuto rengimo darbo grupės atstovai Seime susitinka su parlamento teisininkais ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovais. Yra dirbama toliau.
O esminis dalykas – tikimės iki pavasario pabaigos turėti Statutą. Tuomet pagal jį pradėsime formuoti valdymo organus.

Kokie numatomi finansavimo prioritetai?

Finansavimo prioritetai yra Senato prerogatyva, nes jis tvirtina biudžetą. Galiu teikti tik siūlymus. Rektoratas siūlys Senatui 5 procentais didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Kitais metais būtų galima dar didinti, bet vėlgi, tai priklausys nuo šių metų studentų priėmimo. Kadangi pagal dabartinę tvarką didžioji dalis studijų ir mokslo lėšų atiduodama fakultetams, tai jie ir turėtų nustatyti prioritetus.
Rengiamės pastatyti tris naujus fakultetus. Praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašytos trys sutartys su Centrine projektų valdymo agentūra – gautos struktūrinių fondų lėšos  Chemijos, Matematikos ir informatikos ir Medicinos fakultetų techniniams projektams rengti.
Chemijos fakultetą norime perkelti į Saulėtekį šalia Gyvybės mokslų ir Fizinių ir technologijos mokslų centrų – jis labai ten derės koncentruojant vienoje vietoje mokslininkų pajėgas (ten bus perkraustyti Chemijos institutas, buvę Puslaidininkių fizikos, Fizikos institutai, Biochemijos, Biotechnologijos institutai).
Rengiamės plėsti Medicinos fakultetą: paskutinių kursų medikai būtų rengiami arčiau klinikų, praktikų vietų, o tai labai pagerintų studijų kokybę.
Matematikai ir informatikai bursis Visorių informacinių technologijų parke, kur dabar yra Matematikos ir informatikos institutas, Informacinių technologijų centras ir verslo inkubatorius, kur kuriasi daug informacinių technologijų firmų, jaunimas gali iš karto įsitraukti į veiklą, galbūt net kurti savo firmas.
Kiti laukiantys darbai – senojo universiteto rūmų ansamblio tvarkymas, taip pat tikimės tvarkyti Dubingių mokyklos pastatą, poilsio namus Palangoje ir daugelį kitų objektų.

Nors Jūsų, kaip rektoriaus, ataskaitą išgirsime tik kovo pradžioje, gal jau dabar galite įvardyti, kokios, Jūsų nuomone, didžiausios VU problemos?

Labai daug nerimo kelia būsimasis 2014 m. studentų priėmimas į Vilniaus universitetą. Taip pat – mažėjanti mokslinė produkcija kai kuriose mokslų srityse ir tai, kad jose netenkame lyderio pozicijų Lietuvoje. Nenoriu vardyti, ką turiu mintyse, dekanai žino. Kelia nerimą tai, kad kai kurie miega ant laurų, mažėja priėmimas į tam tikrus fakultetus, kai kurie institutai turi mažai mokslinės produkcijos, kai kuriuose fakultetuose vidutinis dėstytojų amžius artėja prie 65–70 metų, nėra nei jaunų mokslininkų, nei projektų. Toks vaizdas nedžiugina.

Kokiais nuveiktais darbais per 2013 metus galime pasidžiaugti?

2013 m. buvo daug mūsų sėkmės istorijų ir visomis jomis didžiuojamės. Štai Saulėtekio alėjoje oficialiai duris atvėrė VU bibliotekos Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Tai pirmasis statinys Saulėtekio mokslo, verslo ir studijų slėnyje ir didžiausia nepriklausomybės metais Lietuvoje pastatyta biblioteka. Galime pasidžiaugti, kad ji populiari tarp studentų ir tapo Saulėtekio traukos centru. Daug universiteto mokslininkų įvertinti apdovanojimais, neatsiliko ir jaunieji mokslininkai (net aštuonios iš devynių į finalą patekusių geriausių disertacijų buvo parengtos ir apgintos Vilniaus universitete, jo atstovai tapo ir abiejų kategorijų nugalėtojais).
Vilniaus universiteto vardas nuskambėjo ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje – Vilniaus universiteto Didžiajame kieme įvyko iškilminga Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonija. Tomis dienomis vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, susitiko žymiausi Europos politikos ekspertai ir aukščiausio rango Lietuvos pareigūnai. Tai buvo didžiausias akademinis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtas renginys. Vilniaus universitetą aplankė daug garbių svečių – įvairių šalių prezidentai, premjerai.
Rudenį Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro ir Gyvybės mokslų centro  pamatuose buvo įbetonuotos dvi simbolinės kapsulės – taip pažymėta šių centrų statybų pradžia. Tikimės, kad pastatę šiuos pastatus ir sukoncentravę juose mokslininkų ir studentų pajėgas smarkiai šoktelsime į viršų.
Galime pasidžiaugti sportininkais –  VU studentė Milda Valčiukaitė tapo geriausia  sportininke tarp šalies studentų (Lietuvos studentų sporto asociacija geriausių studentų sportininkų dešimtuką renka nuo 1994 m. ir  pirmą kartą geriausiu sportininku išrinkta VU studentė  – red. past.).

Per 2013 metus pavyko baigti „Lituanica SAT-1“ projektą.

Ar iki naujos vadovybės išrinkimo bus daromi kokie nors strateginiai sprendimai? Jei daromi, tai kokie?

Sunku pasakyti, laiko nėra daug ir nesinori daryti tokių strateginių sprendimų, kuriuos vėliau naujasis Senatas, Taryba, rektoratas atšauktų, tačiau vienas sprendimas bręsta ir, matyt, tai tikrai turės įvykti. Tai dviejų institutų – Biochemijos ir Biotechnologijos – sujungimas. Gyvybės mokslų centre bus vienas kamieninis padalinys, dėl kurio pavadinimo dar diskutuojama, planuojama gilesnė ir kitų institutų integracija su fakultetais.

Gegužę baigiasi Senato įgaliojimai. Kaip bus toliau, jeigu dar neturėsime Statuto?

Manau, kad iki kovo vidurio situacija dėl Statuto paaiškės. Optimistiškai tikiu, kad Statutas bus priimtas kaip įstatymas ir naująjį Senatą rinksime pagal naują tvarką.