Bendrųjų universitetinių studijų dalyką „Fizikinis pasaulio įvaizdis” šio pavasario semestre dėstantis žymus fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus teigia, kad prieš pradėdamas dėstyti šį kursą jam rengėsi apie 20 metų – tiek laiko užtruko intensyvios įvairių mokslo žurnalų ir kitų šaltinių studijos. Šio dalyko paskaitas prof. J. V. Vaitkus dėsto kartu su kolega prof. Sauliumi Juršėnu – taip paįvairinamos studijos ir studentai turi galimybę pamatyti išsamesnį mokslo pasiekimų vaizdą. Studentai supažindinami su mokslo raida, jo dėsniais, paskaitų metu pristatomi svarbiausi faktai ir prielaidos pasaulio modeliui susidaryti, dėstoma apie dangaus kūnus, Visatoje vykstančius procesus ir kitus įdomius, studento pasaulėžiūrą formuojančius dalykus. Šiame interviu su profesoriumi kalbamės apie tai, kodėl Vilniaus universiteto studentui būtų vertinga lankyti „Fizikinio pasaulio įvaizdžio” paskaitas.

Esate populiarus dėstytojas, studentai noriai renkasi Jūsų dėstomą dalyką. Kaip manote, kodėl studijuojančiam būtina žinoti apie fizikinį pasaulio įvaizdį?

Visada yra sunku pasakyti, kodėl studentai renkasi, bet kai aš paklausiu, jie sako, kad juos intriguoja pavadinimas, o iš kitos pusės – jie teigia, kad yra gavę informacijos iš vyresnių kursų studentų, kurie yra klausę šio dalyko paskaitų. Pats kursas buvo inicijuotas atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinis žmogus turi žinoti apie tai, kas pasaulyje šiuo metu yra aktualu, kas pasaulyje yra pažinta, ir kokį indėlį į tą pasaulinį mokslą ar technologijas jau įnešė ar įneša Lietuvos mokslininkai.

Šiuos dalykus ir aprėpia dalyko studijos: pradedant nuo pasaulio pažinimo tam tikros metodologijos ir teikiant informaciją apie tai, kas pasiekta žvelgiant į objektą kaip visą Visatą, žvelgiant į įvairiausias medžiagas, taip pat į visas jų sudėtines dalis, pasiekiant ir pačias elementariausias daleles. Taip pat aptariamos temos, susijusios su šiuolaikinės visuomenės problemomis, – energija, energijos gavimu, klimato kaita, civilizacijos išsilaikymu ir kitomis temomis, atsižvelgiant į pasaulyje vykstančius pokyčius.

Ar šiandieniniame pasaulyje – kai toks didelis tempas ir tiek daug informacijos aplink – visuomenei pakanka žinių apie jūsų dėstomus dalykus?

Šiose paskaitose stengiamės problemą parodyti iš kelių pusių, ne vien tik iš tos, suinteresuotos pusės, kuri dažnai būna proteguojama žiniasklaidoje. Norime tiesiog parodyti tai, ką duoda moksliniai tyrimai ne vienoje mokslo srityje, o keliose – pateikiami apibendrinti duomenys. Dėl to šio dalyko studijos yra sudėtingos: norint teikti informaciją studentams, ji turi būti iš labai skirtingų sričių, o jos pateikimas sumodeliuotas taip, kad ji būtų priimtina studentams.

Kaip Jums sekasi sudominti studentų auditoriją, kuri yra pakankamai skirtinga? Juk dėstote ne tik tiksliųjų, bet ir humanitarinių, socialinių krypčių studentams.

Man, kaip dėstytojui, buvo geriau, kai kursas būdavo adaptuotas tam tikro fakulteto studentams, nes būdavo galima atsižvelgti į tam tikros specialybės specifiką ir parengti pavyzdžių, kurie labiau aktualūs tos krypties specialistams, be abejo, nemenkinant bendrojo išsilavinimo reikšmės. Dabar, kai dalyką renkasi ir humanitarai, ir biochemikai, ir matematikai, medžiagą reikia adaptuoti, kad ji būtų įdomi visiems, kita vertus, kai prasideda diskusijos, jų dalyviai tampa nelygiaverčiai. Todėl, kad matematiko ar biochemiko pasiruošimas yra skirtingas, jis užduoda klausimus, kurie reikalauja profesionalesnio atsakymo ir gauna tą atsakymą, kuris daliai auditorijos būna pripildytas nežinomų žodžių. Tačiau kol kas studentai yra tikrai susidomėję ir vieną kartą net teko visą valandą po paskaitos atsakinėti į jų klausimus.

Šį dalyką dėstote jau gana ilgai – ar nesinori kokių naujovių?

Taip, šis dalykas yra jau pakankamai senas ir tuo metu, kai aš jį pradėjau dėstyti, universitete realiai nebuvo jokių demonstracinių priemonių, man į auditorijas tekdavo neštis projektorių, pasidaryti daug skaidrių, kurias būtų galima rodyti. Dabar tai, apie ką buvo galima svajoti, jau yra realizuota. Lyginant tą medžiagą, kuri buvo dėstoma tada ir kuri dėstoma dabar, ji, galima sakyti, pasikeitė iš esmės. Į eilę dalykų pažvelgiama pro Nobelio premijos laimėtojų prizmę, norime parodyti, kaip iškilūs moksliniai pasiekimai daro ar darė įtaką, ar gali daryti įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui.

Lygiai taip pat per tuos metus teko nemažai pavažinėti po pasaulį ir atsivežti tam tikros informacijos apie tai, kur yra tas priešakinis mokslo ir technologijų frontas, kuriame dirba įvairių šalių mokslininkai. Visa tai, manau, sudaro ir „Fizikinio pasaulio įvaizdžio” patrauklumą.

Pavyzdžiui, kai kalbama apie tai, kad kokia kosminė ekspedicija vykdoma, bandau parodyti, kur tas kosminis laivas buvo vakar, lyginant su tuo, kai skaitoma paskaita. Tai savotiškai padaro įspūdį studentui, nes jis žino, kad tai vyksta dabar, o ne tai, kas, švelniai tariant, yra pagyvenusio dėstytojo medžiagoje.

Kaip jūs pats spėjate viskuo domėtis, sekti informaciją?

Jei, pavyzdžiui, yra padaryti tam tikri atradimai, tai jie pasiekia tam tikrą auditoriją. Šiuo atveju, aš priklausau tam tikrai auditorijai, kuri gauna ir informaciją apie naujoves vėžio tyrimuose, ir apie duomenų apdorojimą, ir apie pasiekimus Visatos ar mikropasaulio tyrimuose. Tereikia tik kompiuteryje ištrinti nereikalingus laiškus.

Dėkoju už pokalbį.