Pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute plačiai žinomo ekonomisto prof. Leszeko Balcerowicziaus paskaita „Euro zonos krizės sprendimo būdai ir euro zonai nepriklausančių ES šalių interesai“ susilaukė labai didelio susidomėjimo – auditorijoje greitai neliko laisvos vietos.

L. Balceroviczius pažymėjo, kad kalbos apie krizę vis nerimsta, nors pati krizė nėra tokio masto kaip atrodo. „Nesiginčysiu, euro zonoje kai kurios šalys turi problemų, tačiau ne visos“, – sakė profesorius. Pasak jo, klaida būtų kalbėti apie visą Europą apėmusią krizę. L. Balcerowiczius pažymėjo, kad, kalbant apie Europos Sąjungos šalis, galima išskirti Šiaurės šalių grupę, kuri laikosi gana neblogai, ir Pietų šalių grupę, kuri turi daugiau problemų. Pasak L. Balcerowicziaus, „kažkur viduryje tarp šių dviejų grupių yra Prancūzija“.

Kaip vieną iš svarbesnių veiksnių, kurie sukėlė Europą kamuojančias problemas, L. Balcerowiczius įvardijo pigių kreditų bumą ir pernelyg išpūstą socialinę kai kurių Europos šalių politiką – tai, ką profesorius pavadino „socializmu kapitalizme“. Pavyzdžiui, pasak L. Balcerowicziaus, graikai ilgą laiką išleisdavo daugiau pinigų, negu galėjo sau leisti. Profesorius priminė, kad viskas, kas valstybėje yra „nemokama“, iš tikrųjų apmokama iš surenkamų mokesčių. „Kuo didesnės socialinės išlaidos valstybėje, tuo didesni turi būti ir mokesčiai“, – sakė L. Balcerowiczius. Jis pažymėjo, kad dideli mokesčiai kenkia ekonomikos augimui.

L. Balcerowiczius ypač pabrėžė išpūstos socialinės sistemos ydingumą. Geros socialinės išmokos skatina nedarbą, mažindamos bedarbių motyvaciją ieškoti sau darbo vietos. „Kas moka mokesčius, kai yra didelis nedarbas?“ – retoriškai klausė profesorius, paminėdamas, kad tai yra Ispanijos, Italijos ir Graikijos atvejis. Kaip opiausią problemą L. Balcerowiczius įvardijo jaunimo nedarbą, nes tai reiškia, kad jaunoji karta neturi galimybės adaptuotis darbo rinkoje, neįgyja patirties ir tokie darbuotojai nėra patrauklūs darbdaviams.

Verta paminėti, kad L. Balcerowiczius, dirbęs Lenkijos finansų ministru ir Lenkijos centrinio banko vadovu, visada buvo žinomas kaip didelis laisvosios rinkos šalininkas. „Žmonės turi nustoti žiūrėti į valstybę kaip į Kalėdų senelį su maišu dovanų. Jei toks požiūris nepranyks, tai ir be krizės turėsime tik stagnaciją“, – yra įsitikinęs L. Balcerowiczius. Jis taip pat pažymėjo, kad, jo manymu, negali būti kokio nors vieningo Europos ir euro zonos gelbėjimo plano. „Europos Sąjungoje veikia du lygiai – europinis ir nacionalinis. Būtent nacionaliniu lygiu turėtų būti rodoma daugiau iniciatyvos. Nėra europinio Ispanijos problemos sprendimo – turi būti ispaniškas sprendimas. Nėra europinio Graikijos problemos sprendimo – turi būti graikiškas sprendimas“, – mano L. Balcerowiczius.