Vakar VU viešėjo buvęs Italijos Ministras Pirmininkas, ekonomikos ir finansų ministras (2011–2013) ir ilgametis Milano Luigi Bocconi universiteto rektorius prof. Mario Monti. Jis susitiko su l. e. p. VU rektoriumi prof. habil. dr. Jūru Baniu, prorektoriais.

Po susitikimo svečias Mažojoje auloje skaitė paskaitą „Globali Europa: kaip mums laimėti konkurencingumo mūšį“.

Laikinasis VU vadovas svečią trumpai supažindino su Vilniaus universitetu, jo istorija, padaliniais, pasiekimais, išskirdamas tris stipriausias mokslo kryptis: biotechnologiją, lazerių fiziką ir baltistiką. Prof. M. Monti domėjosi vienomis seniausių pasaulio kalbų – lietuvių ir latvių, socialiniais ir humanitariniais mokslais mūsų universitete, Europos Sąjungos (ES) projektų įgyvendinimu. Kartu aptartos šiandienos aktualijos, jų įtaka moksliniam bendradarbiavimui, universiteto istorija dabartinių įvykių kontekste. Prof. M. Monti atskleidė radęs ryšį su Vilniaus universitetu – garsusis ekonomistas prieš įstodamas į Luigi Bocconi universitetą buvo auklėjamas jėzuitiška dvasia.

Profesorius pasidžiaugė galėdamas skaityti paskaitą šiame universitete, kurį, anot svečio, palyginus su 1902 m. įsteigtu Bocconi universitetu, galima pavadinti išties senu, turinčiu unikalią istorinę vertę.

Prof. M. Monti prisiminė, kad Lietuvoje viešėjo 2002 m., eidamas už konkurenciją atsakingo Europos komisaro pareigas. Tai buvo vienas iš šalių kandidačių pasiruošimo narystei ES etapų. Svečias trumpai apžvelgė, kaip kito valstybių kandidačių į ES skaičius nuo 1997 m. pradžios, kai buvo pasiūlytos trys šalys (Lenkija, Vengrija, Čekija), iki tų pačių metų pabaigos, kai šis skaičius išaugo iki 10 valstybių, pradėjusių derybas dėl narystės šioje Europos šalių šeimoje. „Buvau tarp tų, kurie pasisakė, kad reikia suteikti šansą ne tik didelėms valstybėms ar toms, kurios geografiškai arčiau vakarietiškų šalių narių, bet ir toms, kurios gerai padirbėjo, pasiruošdamos būsimai narystei“, – teigė buvęs Italijos premjeras.

„Šiemet gegužę lankiausi Paryžiuje. Po 2000 m. Prancūzija, laikoma viena iš ES integracijos šalininkių, tapo konservatyvi, atsargi ir susirūpinusi ES plėtra. Taigi konstatavau, kad ES būtų padariusi didelę istorinę klaidą, jeigu bendrijos plėtra būtų buvusi lėtesnė“, – tvirtino ekonomistas. Jis prisipažino esąs sužavėtas šia istorine Europos reunifikacija. Prof. M. Mončio nuomone, tai svarbesnis procesas nei bendra valiuta.

„Prancūzijoje taip pat paminėjau, kad Rytų ir Vidurio Europa galėtų būti, arba tam tikra prasme jau yra, ekonominis variklis ne tik ES plėtrai, bet ir atsigavimui nuo dabartinės krizės. Šis regionas yra ekonominės politikos variklis, nes naujos ES narės, jau 10 metų priklausančios šiai sąjungai, išreiškė pirmenybę savo ekonominei kultūrai, trokštamoms ekonomikos politikoms. Tai, mano manymu, atitinka visos Europos poreikius. Senesnių ES valstybių požiūris, mano nuomone, tampa intravertiškas“, – samprotavo prof. M. Monti.

Ekonomistas pabrėžė bendros valiutos rinkos svarbą, kuri apima ne tik valiutos procesų supaprastinimą, bet ir geresnį ekonomikos funkcionavimą. Tam reikia idealios arba beveik idealios bendros valiutos rinkos. Europos ekonominės galiūnės (Prancūzija, Italija, Vokietija) turi daug stiprumo požymių, bet yra mažiau atviros, įskaitant ir atvirumą išorei.

„Žinau, kad jau rimtai ruošiatės euro įvedimui. Galiu pasakyti, kad euro svarba negali būti pervertinama, siekiant išvengti populiarių prekių ir paslaugų kainų šuolio. Buvo nesitikima, kad Italija įžengs į euro zoną kartu su Vokietija, Prancūzija, Nyderlandais ir kitomis šalimis. Dėl didelių pastangų ir visuomenės sutarimo Italijai pavyko“, – savo šalies žingsnius euro link prisiminė buvęs jos premjeras. Pasak prof. M. Mončio, svarbu stebėti dvigubas kainas, nes dėl euro Italijoje padidėjo populiarios picos „Basta“ kaina, todėl italai iš pradžių buvo nepatenkinti naująja valiuta, pakeitusia turėtą lirą.

„Bendra valiuta yra tik ledkalnio viršūnė. Svarbesnė monetarinė ir kita politika. Labai džiaugiuosi, kad Italija vis dėlto įžengė į euro zoną. Tačiau klaidinga kalbėti apie euro, kuris, palyginti su doleriu, yra stiprus, krizę. Tai bankų ir fiskalinė krizė“, – akcentavo garsus ekonomistas, pripažinęs, kad ir ekonominiame pasaulyje egzistuoja išankstinės nuostatos apie Pietų ir Šiaurės Europos valstybes.

Jis pateikė savo šalies, įveikusios krizę, pavyzdį, pabrėždamas, kad Italija padėjo Graikijai išsikapstyti iš krizės net labiau nei Vokietija ar Prancūzija. Anot prof. M. Monti, Italija vienintelė iš pietinių Europos valstybių euro zonos krizę įveikė savo jėgomis, atsisakiusi Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, o Italijos biudžeto deficitas mažesnis nei 3 procentai.

„Europos Sąjungos plėtra nesustos ties Kroatija. Nemanau, kad Italija ar Federica Mogherini nuvertina Rusijos grėsmes. Tad galite būti ramūs“, – reziumavo prof. Mario Monti, primindamas apie artėjantį Škotijos referendumą ir po 2,5 metų vyksiantį referendumą dėl Didžiosios Britanijos atsiskyrimo nuo ES. Svečias vylėsi, kad Jungtinė Karalystė savęs neizoliuos, pakeis požiūrį ir taps labiau savimi pasitikinčia šalimi.