Vilniaus universitete ką tik baigėsi tarptautinė konferencija „Vertimas: tapatumas, panašumas ir dermė“, skirta Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros veiklos dvidešimtmečiui. Pasak katedros vedėjos prof. Nijolės Maskaliūnienės, vykstant struktūrinei universiteto ir fakulteto reformai, keičiantis situacijai rinkoje, neišvengiamai atsiranda naujų uždavinių, kuriuos tenka spręsti jau dabar arba reikės spręsti artimiausioje ateityje. Jos manymu, būtina per dvidešimtmetį pasiektą įdirbį gilinti ir plėtoti. Nors tai gan trumpas laiko tarpas, tačiau per jį nuveiktų darbų poveikis šaliai ir vertimo studijoms – milžiniškas.

Per pastarąsias kelias savaites žiniasklaidoje buvo nemažai susidomėjimo vertėjo profesija, vertėjų rengimu ir vertimo problemų tyrimais, gan daug informacijos buvo ir apie pačią konferenciją. Kodėl pasirinkote būtent tokį formatą savo katedros jubiliejui pažymėti?

Organizuoti jubiliejines konferencijas labai įprasta. Tai puiki galimybė pakviesti kolegas tyrėjus, o mūsų atveju, ir vertimo profesionalus aptarti įdomiausius, aktualiausius klausimus, išgirsti, kuo gyvena kolegos kituose universitetuose, kur link krypsta vertimo tyrimai, kartu pristatyti, ką pavyko nuveikti per tuos dvidešimt metų nuo katedros įkūrimo.

Tai įdomu ir visuomenei, nes praktiškai nėra veiklos srities, kuri šiais laikais apsieitų be vertimo. Rugsėjo–spalio mėnesiais daugelyje Europos šalių vyksta Europos kalbų dienai skirti renginiai, o vertėjus rengiančiuose universitetuose – ir renginiai pagal Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato programą „Verčiame Europai“ (Translating Europe). Pagal šią programą mūsų katedra jau organizavo tris temines konferencijas iš eilės, o šiemet nutarėme parodyti visą katedroje vykdomų mokslinių tyrimų spektrą ir tokiu būdu pažymėti savo šventę.

Be to, tai ir proga pasikviesti universitetų partnerių bei ES vertimo institucijų, su kuriomis labai glaudžiai bendradarbiaujame, atstovus, Vilniaus vertimo biurų kolegas, vadovaujančius mūsų studentų praktikoms, su jais pasidalyti mintimis, planais, aptarti ateities perspektyvas. Tai, kad konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių ir svečių iš 16 šalių, yra puikus įrodymas, kad pasirinkome pačią tinkamiausią renginio formą.

Konferencijoje minėjote, kad esate jauniausia katedra Filologijos fakultete. Kokiomis aplinkybėmis ji buvo įkurta?

Lietuva įsitikino vertėjų profesijos svarba dar prieš skelbiant Nepriklausomybę, kai visas pasaulis susidomėjęs sekė įvykius mūsų šalyje. Tuo metu labai mažai Lietuvos gyventojų mokėjo užsienio kalbų taip, kad galėtų laisvai bendrauti su kitų šalių politikais arba teikti informaciją apie įvykius Lietuvoje tarptautinių žinių agentūrų atsiųstiems žurnalistams. O kur dar visos kitos sritys, kuriose verkiant reikėjo bendrauti užsienio kalbomis. Su kiekviena diena vertėjų stygius buvo vis labiau jaučiamas. Jis ypač sustiprėjo po kelerių metų, kai prasidėjo pasirengimo stoti į ES darbas. Juk viena iš stojimo sąlygų – turėti išverstą visą ES teisyną (acquis communautaire) – tūkstančius puslapių! Šis darbas tikrai ne keleto vertėjų jėgoms.

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios su labai retomis išimtimis šį valstybinės reikšmės darbą atliko tik Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai, dirbę keliose užsienio kalbų katedrose. Jie puikiai suprato, kad ateityje vertėjų poreikis bus dar didesnis. Pavyzdžiui, Anglų filologijos ir Rusų kalbos katedrose dar iki sukuriant Vertimo studijų katedrą buvo pradėta specialiai mokyti studentus vertimo, kad jie papildytų vertėjų gretas. Bet juk reikėjo ir vokiečių, ir prancūzų, ir kitų kalbų vertėjų. Taigi poreikis padiktavo sprendimą – 1997 m. rugsėjį pradėjo veikti Vertimo studijų katedra, suvienijusi visų kalbų vertimo specialistus ir priėmusi pirmuosius magistrantus studijuoti vertimą iš anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai.

Nuo pat įkūrimo katedra vykdė jai šią laikmečio padiktuotą misiją – rengti vertėjus žodžiu ir raštu Lietuvos, jos institucijų, verslo įmonių ir mokslo įstaigų poreikiams, o vėliau, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, atsirado dar viena valstybinės reikšmės užduotis – užtikrinti lygiavertį lietuvių kalbos vartojimą Europos Sąjungos institucijose. Galime didžiuotis, kad per šiuos du veiklos dešimtmečius vertimo studijas Vilniaus universitete baigė beveik 500 profesionalių vertėjų, kurie šiandien darbuojasi įvairiausiuose Lietuvos ir Europos kampeliuose. Vien Europos Komisijos Vertimo raštu direktorate (DGT) apie 60 proc. vertėjų į lietuvių kalbą – Vertimo studijų katedros absolventai. Panašūs skaičiai ir kitose institucijose (Europos Parlamente, Europos Taryboje, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete). Vertimo žodžiu direktoratuose dirba beveik be išimties tik Vertimo katedros absolventai.

Dvidešimt metų – tai daug ar mažai? Kaip keitėsi vertėjų rengimas per šį laikotarpį?

Puikiai suprantame, kad Vertimo studijų katedrai dar tik dvidešimt. Palyginti su kitomis Filologijos fakulteto katedromis, esame labai jauni. Bet ir per šį trumpą laiką jau galime išskirti kelis katedros raidos etapus.

Pirmasis – katedros kūrimo laikotarpis, svarbus kaip vertimo magistrantūros kūrimo ir plėtojimo etapas. Jis įgyvendintas vadovaujant doc. Vytautui Vaišnorui, aktyviai dirbant puikiausiems vertimo žodžiu ir raštu profesionalams. Studentai buvo mokomi patiems dėstytojams dirbant ir mokantis, semiantis patirties iš labiau patyrusių Danijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos kolegų. Kartu tai buvo labai dėkingas laikotarpis, nes vertėjų paklausa buvo milžiniška, o pasiūla palyginti menka, todėl profesija buvo ypač patraukli. Bet pati programa dar ieškojo tinkamiausio modelio, vertėjai raštu ir žodžiu buvo mokomi kartu, nemažai dalykų sutapo su kitose programose dėstomais filologiniais kursais, o absolventai gaudavo filologijos magistro diplomus.

Antrasis etapas prasideda 2004-aisiais, kai Lietuva tampa ES valstybe nare, o vertėjų žodžiu ir raštu paklausa išauga dešimteriopai, priimame daugiau studentų, įvairias programas baigę absolventai renkasi profesines vertimo studijas, dėstytojų užduotis – parengti absolventus taip, kad jie galėtų sėkmingai išlaikyti kvalifikacinius egzaminus. Patiriami ir pirmieji „nuostoliai“ – dirbti Liuksemburge, Briuselyje ar Frankfurte išvažiuoja ne tik jauni absolventai, bet ir juos mokę dėstytojai. Dalį jų pakeitė dar neseniai buvę studentai, katedros kolektyvas labai atjaunėjo.

Šis etapas pasižymėjo ir sparčia mokslinių tyrimų plėtra. Nuo 2007 m. leidžiame tarptautinio pripažinimo sulaukusį žurnalą „Vertimo studijos. Mokslo darbai“, kuriame straipsnius skelbia ne tik katedros mokslininkai, bet ir kolegos iš įvairiausių kitų šalių universitetų. Džiaugiamės, kad ir magistrantai kasmet jame paskelbia bent po porą savo tyrimus atspindinčių straipsnių. Šiandien laukiame pasirodant 10-ojo, jubiliejinio, savo žurnalo numerio.

Trečiuoju katedros raidos etapu pavadinčiau laikotarpį nuo 2010–2011-ųjų metų, kai priėmėme pirmuosius vertimo bakalaurus, o vertimo raštu magistrantūros programą iš esmės atnaujinome, kad ji atitiktų Europos vertimo raštu magistro (European Master’s in Translation – EMT) programoms keliamus reikalavimus. Teisėtai didžiuojamės, kad nuo 2011 m. priklausome geriausių Europos vertimo raštu programų tinklui. Be to, tuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos pertvarkytas studijų krypčių klasifikatorius suteikė galimybę teikti absolventams vertimo magistro diplomus. Studentams tai buvo svarbus pokytis.

Be to, tai buvo itin didelių projektų įgyvendinimo laikas, ypač prieš 2013 m., kai Lietuva rengėsi pirmininkavimui Europos Taryboje. Filologijos fakultete buvo įrengtas šiuolaikiškas konferencijų vertėjų rengimo centras, įsigyta puiki techninė ir programinė įranga vertėjams raštu, labai praturtinta biblioteka magistrantams ir doktorantams. Išleidome ir savo monografijų, mokymo knygų, porą žodynų, aktyviai stiprinome katedros tarptautiškumą.

Ar vertimo programos tebėra populiarios? Kaip sekasi konkuruoti su kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertimo programomis?

Keičiantis šalies demografinei situacijai, darbo rinkai ir pačiai studijų aplinkai, moksleivių ir studentų lūkesčiai taip pat keičiasi. Tai daro poveikį visoms programoms, todėl niekada neturėtume manyti, kad jau viską padarėme, programa populiari ir taip bus visada. Šiandien, pagal Filologijos fakulteto studentų atstovybės atliekamus vertinimus, pasitenkinimas vertimo studijomis yra tarp didžiausių fakultete. Stojimo į vertimo programas rezultatai taip pat džiugina. Pavyzdžiui, konkursas į vertimo magistrantūrą šiemet buvo itin didelis – 2 kandidatai į kiekvieną valstybės finansuojamą vietą. Manau, kad tuo negalėtų pasidžiaugti nė viena kita vertimo studijų programa.

Konferencijos nuotraukas galite rasti galerijoje.