Mokslininkų rekomendacijų ir nuomonių pokyčiai, kuriuos išryškino COVID-19 pandemija, yra universalus reiškinys, naujoje ciklo „VU ekspertai padeda suprasti“ laidoje teigia Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro neuromokslų profesorius Osvaldas Rukšėnas. Pasak jo, tiesa yra kintama.
„Mokslininkų rekomendacijos keičiasi todėl, kad keičiasi pažinimas. Kalbant apie neuromokslų sritį, tik XIX a. pabaigoje sužinojome, kad smegenys sudarytos iš neuronų – atskirų ląstelių. Ligi tol žmonės tūkstančius metų sėkmingai gyveno to nežinodami – kūrė kūrinius, darė atradimus. Apie sinapses – jungtis tarp neuronų – žinome tik nuo praėjusio amžiaus vidurio, o tai pakeitė supratimą, kaip veikia smegenys apskritai“, – pasakoja prof. O. Rukšėnas.
Mokslininko teigimu, nesugebėjimas priimti pokyčių veda tik į saviizoliaciją, o besikeičiančiomis žiniomis pagrįsta visa mokslo pažanga: „Kažką žinome, kažką tiriame giliau, pamatome, kad yra ne visai taip. Ir taip nuo vingio prie vingio, nuo posūkio prie posūkio judame pirmyn.“
Pasak prof. O. Rukšėno, besikeičianti nuomonė mokslo pasaulyje yra universalus reiškinys, pastebimas ne tik per pandemiją.
„Pandemija tai tik išgrynino. Kalbant apie vakcinų kūrimą ir farmacijos pramonę, paprastai naujo vaisto sukūrimas – nuo problemos įvardijimo iki tol, kol vaistas pasiekia lentynas – trunka 10 metų. Per pandemiją buvo jaučiamas spaudimas tai padaryti per kelis mėnesius. Vyksta objektyvūs, tam tikras taisykles turintys procesai: jei bandai kažką daryti kitaip, gaunami sunkiai prognozuojami rezultatai. Todėl matome nuomonės kaitą – negali žinoti, kas bus“, – naujoje laidoje tikina profesorius.
Pasak prof. O. Rukšėno, yra daug priežasčių, kodėl panašius tyrimus atliekantys mokslininkai prieina prie skirtingų išvadų.
„Mokslininkai visų pirma yra žmonės, kaip ir visi kiti – su savo silpnybėmis, problemomis ir t. t. Kalbant apie visus mokslus, nėra vienos mokyklos. Pasirodo, net du plius du nėra keturi, nors atrodytų, kad tai – absoliuti klasika. Tai reiškia, kad yra skirtingos mokyklos ir skirtingi sekėjai.
Be to, yra dogmatikai ir nedogmatikai. Vieni priima kitimą ir besikeičiančias koncepcijas, kiti laikosi įsikibę. Taip pat egzistuoja įtakos svoriai ir zonos. Viena, jei dogmatikas yra žemesnio lygmens tyrėjas, kita – jei kokios nors institucijos vadovas. Pasekmės bus visiškai skirtingos“, – teigia mokslininkas.
Prof. O. Rukšėnas tikina, kad tiesa yra kintama: nors galima tikėtis absoliučios, pusiau mistinės tiesos, yra ir momento tiesa: „Pandemijoje buvo ir tęsiasi momento tiesa: kažkas kažką pačiupinėjo, tuo momentu sužinojo, kiti sužinojo kažką kita. Darbas vyksta be galo intensyviomis sąlygomis, laiko spaudimas yra milžiniškas.“
Atradimas sutiktas pasipriešinimu
Prof. O. Rukšėnas pasakoja ilgus metus vykdęs regos sistemos neurofiziologijos tyrimus.
„Su kolegomis pavyko parodyti – o kiti kolegos per publikacijas priėmė – naujas žinias apie recepcinių laukų dinamiką. Paprastai tariant, recepciniai laukai yra tarsi langai regos sistemoje, per kuriuos mes matome. Jau buvo žinoma, kad tie langai keičiasi priklausomai nuo augimo sąlygų, organizmo būsenos.
Mums pavyko parodyti, kad tie recepciniai laukai keičiasi milisekundžių laike ląstelėje, jie kaip diafragmos susitraukia ir išsiplečia. Ir per tai galima paaiškinti geresnį, fokusuotą matymą. Tai buvo netikėtas, bet labai džiugus momentas“, – pasakoja jis.
Pasak mokslininko, jo ir kolegų atradimo pripažinimas užtruko, nes šios žinios buvo labai naujos ir ne visiems priimtinos.
„Tačiau diskusijos būdu pavyko tai įrodyti. Tai prieštaravo klasikinei nuostatai, todėl natūralu, kad buvo pasipriešinimas. Visada ateidamas su nauju atradimu turi paruošti labai stiprius argumentus ir jų turėti daug, kad galėtum atremti įvairiausią kritiką“, – sako jis.
Rengiant naujausią laidų „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklą, kuris yra transliuojamas naujienų portale LRT.lt, siekiama išsklaidyti visuomenėje įsišaknijusius mitus apie mokslą ir apie jį kalbėti paprastai, suprantamai. Kiekvienas žmogus, užduodamas klausimą specialiame polapyje, gali padiktuoti būsimų laidų temas.
Laidų ir straipsnių ciklas „VU ekspertai padeda suprasti“ pradėtas 2020-aisiais, Vilniaus universitetui reaguojant į pokyčius visuomenėje dėl koronaviruso pandemijos. VU ekspertai padėjo suprasti ir kitus visuomenei aktualius klausimus, suprantamai paaiškino, už ką buvo skirtos Nobelio premijos.
Komentarų: 1
2022-02-27 18:48
brigitapiukus straipsnis .dekui