Spalio 1 d. prasidėjo Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos organizuojama akcija „Rinkis MIDAS – laimėk dvigubai“. Kas tai yra MIDAS? Apie ką ši akcija? Kuo tai bus naudinga mūsų bendruomenės nariams? Apie visa tai išsamiau – VU mokslo prorektorius ir akcijos globėjas prof. Rimantas Jankauskas.

Taigi kas yra ir kuo naudingas MIDAS?

Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas (MIDAS) – tai inovatyvus, saugus ir patogus sprendimas mokslinių tyrimų duomenų tvarkymui, sudarantis galimybę duomenis esant reikalui publikuoti (viešinti). Taigi galima teigti, kad MIDAS taip pat yra glaudžiai susijęs su Europoje įgyvendinama „atvirojo mokslo“ politika, kurios principas – už visuomenės lėšas sukurtos mokslo žinios turi būti laisvai prieinamos visuomenei. Ši politika palaipsniui įgyvendinama ir Vilniaus universitete.

Ką konkrečiai apima mokslo žinios?

Siekiant, kad mokslinė komunikacija būtų kuo efektyvesnė, didėtų cituojamumas, turi būti laisvai prieinamos mokslo publikacijos. Žengiamas ir sekantis žingsnis: prieinamos turi būti ne tik publikacijos, bet ir patys duomenys, kurių pagrindu tos žinios kuriamos. Jau dabar aukšto lygio moksliniai leidiniai reikalauja, kad kartu su publikacijos rankraščiu būtų pateiktos nuorodos į pradinius duomenis, o išleidus publikaciją kartu būtų atveriami ir rezultatus pagrindžiantys mokslinių tyrimų duomenys. Kai kurios tarptautinės mokslo agentūros ir mokslo finansavimo fondai kartu su paraiška reikalauja pateikti ir šių duomenų valdymo planą, numatantį atvirąją prieigą prie duomenų (pvz., Horizontas 2020, Lietuvos mokslo taryba).

Kodėl atsirado tokios politikos būtinybė?

Tai susiję su reikalavimais mokslo žinių objektyvumui: neretai paaiškėja, kad kažkuri dalis mokslo publikacijų remiasi netiksliais ar neteisingais pradiniais duomenimis. Tokiu atveju, sudaroma galimybė prie šių duomenų grįžti ir kitiems tyrėjams patikrinti. Taip užtikrinamas mokslo rezultatų patikimumas.

Kitas ne mažiau svarbus aspektas – racionalus lėšų panaudojimas. Jis galimas stebint, ar įvairių tyrėjų projektai ir gauti duomenys nedubliuoja vienas kito, ar gali būti naudojami pakartotinai.

Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir sukauptų duomenų saugumas: ne vienas tyrėjas yra patyręs, ką reiškia, kai sugadinama ar prarandama kompiuterinė laikmena su duomenimis.

Galiausiai ryškėja nuostata, kad už mokesčių mokėtojų lėšas sukaupti duomenys fiziškai priklauso ne tyrėjui (jis išsaugo neturtines autorių teises), bet mokesčių mokėtojams, o tai reiškia – turi būti vieši.

Tai ne tik reikalinga, bet ir naudinga mokslininkui?

Taip, sakyčiau, kad pagrindinė nauda mokslininkui: saugi ir iš įvairių vietų prieinama duomenų saugykla, sudaranti galimybes duomenimis keistis, juos operatyviai apdoroti ir tvarkyti. Pradedančiam mokslininkui svarbu pratintis planuoti savo darbus, o atėjus straipsnio ar duomenų publikavimo laikui – tiesiog pateikti nuorodą į „papildomą medžiagą“ rengiant rankraštį. Taip pat nemažas privalumas – spartesnė ir saugi galimybė keistis moksliniais duomenimis. O pats tokios platformos egzistavimas, mano įsitikinimu, prisideda prie Vilniaus universiteto, kaip modernaus mokslo universiteto, įvaizdžio formavimo ir tarptautinio žinomumo.

O Jūs pats ar jau publikavotės?

Aš pats (tiksliau mūsų bioarcheologijos grupė) jau seniai jautėme tokios sistemos poreikį: mūsų bioarcheologinės kolekcijos (archeologiniai žmonių palaikai ir jų tyrimų duomenys – virš 15 tūkst. individų, gyvenusių Lietuvoje per pastaruosius 7 tūkst. metų) valdymas tampa sunkiai suvaldomas. Duomenys išblaškyti popieriniame archyve ir kataloguose, įvairiuose kompiuteriuose neretai saugomos skirtingos versijos. Be to, augant tarptautiniam susidomėjimui mūsų medžiaga, daugėja įvairiose laboratorijose gautų duomenų (ne tik paprastų matavimų, bet ir, pvz., stabiliųjų izotopų tyrimų, radiokarbono datų, paleogenetinių duomenų, foto- ir radiografinės medžiagos). Todėl pradėjome naudoti MIDAS ir manome, kad ši platforma – gera galimybė tokius duomenis „suvaldyti“.

Tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžių taip pat turime: jau daug metų dalyvaujame „Pasaulio sveikatos istorijos“ projekte. Jo empiriniai duomenys galiausiai buvo sukelti į Tiubingeno universiteto saugyklą, ir tai paspartino galimybes daugianacionalinei mokslininkų grupei galiausiai artėti prie projekto pabaigos.

O ką pasakytumėte dar abejojantiems?

Aišku, kaip prie kiekvienos naujos sistemos, prie šios naujovės reikia priprasti, o, norint įsigilinti į jos galimybes – laiko. Su MIDAS galimybėmis gali supažindinti VU biblioteka. Mūsų sukelti duomenys dar bus redaguojami, nuolat papildomi. Bet, mano manymu, didžiausias atpildas ir „atsipirkimas“ – visa bus saugu, prieinama mokslo bendruomenei, o duomenų ir mokslinių tyrimų produkcijos likimas mažiau priklausys nuo vieno ir kito tyrėjo karjeros vingių.

Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvas (MIDAS) skirtas naudotis mokslininkams ir tyrėjams, pedagogams ir dėstytojams, studentams, mokslo ir studijų bei gydymo institucijoms, kitiems su moksliniais tyrimais susijusiems asmenims ir įstaigoms.

MIDAS tikslas – kaupti, tvarkyti, saugoti ir analizuoti visų mokslo sričių mokslinių tyrimų duomenis ir kitą susijusią informaciją, sudarant galimybę visiems norintiems nemokamai, lengvai ir patogiai, nepažeidžiant autorių ir intelektinės nuosavybės teisių, juos pasiekti internetu. Tuo būdu, informacinių technologijų priemonėmis yra didinama mokslinių tyrimų duomenų sklaida bei prieinamumas.

Akcija „Rinkis MIDAS – laimėk dvigubai“ skirta paskatinti mūsų universiteto bendruomenės narius pasinaudoti MIDAS teikiamomis galimybėmis. Už kiekvieno mokslinio tyrimo duomenų rinkinio ir (arba) jo metaduomenų publikavimą įgyjamas vienas akcijos numeris, galiojantis tuo metu vykstančio žaidimo etapo metu: I etapas – nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., II etapas – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Daugiau informacijos: https://goo.gl/U4NWgA.