Vasarą mitybos ypatumai šiek tiek skiriasi nuo įprastinės mitybos, nors bendrosios sveikos mitybos rekomendacijos išlieka tos pačios ištisus metus. Vasara – palankus metas maitintis dar sveikiau. Esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, natūraliai žmogus suvartoja mažesnį maisto kiekį, renkasi liesesnius maisto produktus, valgo daugiau šviežių vaisių, daržovių, uogų, geria daugiau skysčių, vandens. Taigi mityba tampa dar artimesnė sveikos mitybos rekomendacijoms. Tai būtų beveik idealus maitinimosi variantas, tačiau, deja, nemažai žmonių vasarą savo mitybą labai „sudarko“.

Dažniausiai vasaros metu pasitaikančios maitinimosi klaidos, kurių reikėtų vengti:

1. Žmonės geria per mažai geriamojo vandens. Pasirenka gaiviuosius gėrimus su dirbtiniais saldikliais, cukrumi, dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, o šių gėrimų pati vertingiausia sudedamoji dalis – geriamasis vanduo. Be to, į gaiviųjų gėrimų sudėtį įeinantys dirbtiniai saldikliai pasižymi savybe ne slopinti, bet didinti troškulį, todėl tokių gėrimų reikėtų vengti. Šiltą vasaros dieną reikia išgerti 2,5–3 litrus skysčių, geriausia mineralizuoto ar silpnos mineralizacijos natūralaus mineralinio vandens, pasimėgauti nestipria arbatžolių arbata. Esant didelei kaitrai, mineralinio vandens reikėtų išgerti dar daugiau. Dar viena bėda – vasarą suaktyvėja piktnaudžiavimas lengvais alkoholiniais gėrimais (alus, sidras, kokteiliai). Jų jokiu būdu negalime priskirti prie sveikatai palankaus skysčių vartojimo.
2. Kadangi šiltuoju metų laiku nesinori daug ir sočiai valgyti, dalis žmonių įprastinį valgymą keičia sveikatai nepalankiais užkandžiais ar greitu maistu, valgo įvairius traškučius, skrudintus gaminius, kepintus riešutus, įvairaus asortimento greitąjį maistą. Poilsiaujant gamtoje irgi užkandžiaujama įvairiais kaloringais produktais – traškučiais, fermentiniu sūriu ar kepta duona. Pasitaiko, kad organizmas nesugeba suvirškinti riebalų, tuomet jaučiamas pykinimas, sunkumas skrandyje, kyla raugulys.
3. Dauguma nepusryčiauja, o pusryčiams išgeria tik puodelį stiprios kavos. Reikia atsiminti, kad kava pasižymiu diuretiniu poveikiu, t. y. skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Vasarą žmogus ir taip daugiau prakaituoja, išgarina didesnį skysčių kiekį, o su jais praranda dalį vandenyje tirpių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kaip ir bet kuriuo metų laiku, svarbu pusryčiauti. Pusryčiams tinka įvairių kruopų košės, kurias galima paskaninti šviežiomis uogomis.
4. Nors vasarą kaip niekada daug šviežių daržovių, dalis gyventojų jų beveik nevalgo. Šviežios daržovės yra ne tik puikus garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų, bet ir sveikatai palankus užkandis. Pavyzdžiui, kaliaropė net ir viena gali būti suvalgoma priešpiečiams ar pavakariams.

Vasarą ypač svarbu atkreipti dėmesį į maisto laikymo temperatūrą ir į tinkamumo vartoti laiką. Greitai gendantys maisto produktai turi būti laikomi šaldytuve, o jei vykstate į gamtą – šaltkrepšyje.

Karštą vasaros dieną reikėtų vengti:

• sotaus kaloringo maisto (lašinių, riebios mėsos, keptų mėsos gaminių, riebaluose keptų produktų);
• sūrių produktų;
• persivalgymo, didelių porcijų;
• gėrimų su dirbtiniais saldikliais ir sintetiniais dažikliais, alkoholio, stiprios kavos;
• greitai gendančių maisto produktų.

Taigi ir vasarą svarbu laikytis pagrindinių sveikos mitybos rekomendacijų – valgyti įvairų maistą bent tris kartus per dieną, gerti pakankamai skysčių – geriamojo vandens, mineralizuoto ar silpnos mineralizacijos natūralaus mineralinio vandens. Tarp pagrindinių valgymų – pusryčių, pietų ir vakarienės – užkandžiauti vaisiais ir daržovėmis. Maistas turi būti lengvas, neriebus, reikėtų vengti saldumynų. Vakarienei tinkami rauginto pieno produktai – kefyras, rūgpienis.