Šiandien Lietuvos monetų kalykla išleido itin retas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro valdymo laikais (1576–1586) kaldintų auksinių monetų replikas. Šių monetų originalai yra tik Sankt Peterburge, Varšuvoje ir Vienoje. Auksinių monetų replikų išleidimo proga Vilniaus universitete skelbiamos Stepono Batoro dienos.

Spaudos konferencijoje VU rektorius prof. Artūras Žukauskas kalbėjo, kad Steponas Batoras yra nepaprastai reikšmingas mūsų šaliai, mūsų miestui ir mūsų šalies visuomenei, nes jo 1579 m. balandžio 1 d. pasirašyta privilegija įkurtas Vilniaus universitetas. Dėl to Vilnius tapo Europos universitetiniu miestu.

Pasak Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko, Steponas Batoras yra gero valdovo pavyzdys: „1576 m. tapęs valdovu, po trejų metų įsteigė Vilniaus universitetą. Tam Steponas Batoras turėjo palaužti Lietuvoje įsitvirtinusių senatorių, kurie dėl religinių sumetimų priešinosi jėzuitiško universiteto steigimui, pasipriešinimą. Kai įsteigė Vilniaus universitetą, pradėjo naują karą su Maskva, kurį sėkmingai baigė per porą metų. 1581 m. jis įsteigė LDK vyriausiąjį tribunolą.“ Istorijos fakulteto dekanas sakė, kad Steponas Batoras mėgo reziduoti LDK, nes Gardine slėpėsi nuo žmonos. Jis buvo paskutinis valdovas, kuris santykinai ilgai rezidavo ir gyveno LDK. Istoriko teigimu, šio valdovo laikais monetų kaldinimas visoje Europoje buvo labiau išimtinis dalykas. „Steponas Batoras auksines monetas užsakė pirmiausia pergalei prieš Maskvą atminti, bet kartu ir kaip savo valdžios ženklą. Universiteto steigimas – irgi valdžios ženklas. Tvirčiausias Stepono Batoro laikų palikimas – Vilniaus universitetas“, – įsitikinęs prof. R. Petrauskas.

„Pernai pradėjome unikalų projektą – iš užmaršties prikelti LDK laikais gamintas auksines monetas. Pirmąsias mūsų kalykloje nukaldintas replikas – Žygimanto Augusto laikų dukatus – šiemet papildo Steponas Batoras iš gryno aukso gamintų Stepono Batoro 1 ir 10 dukatų replikos. Siekiame supažindinti visuomenę su LDK naudotais auksiniais pinigais, kurie buvo kaldinami tik išskirtinėms progoms ir simbolizavo visos šalies galią“, – teigia Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Monetos atkurtos iš originalų, esančių vos trijuose skirtingų šalių muziejuose. Pavyzdžiui, 10 dukatų replikos vaizdas pasiskolintas iš Ermitažo. Kadangi pačių monetų gauti neįmanoma, naudotasi aukštos rezoliucijos skaitmenine fotografija, nes monetos turėjo būti kuo artimesnės originalams.

Menininkė Jolita Vaitkutė savaip interpretavo Stepono Batoro monetą. Iš daugiau nei 2 kilogramų „lietuviško aukso“ – gintaro – ji atkūrė 70 cm skersmens monetą (aversą ir reversą).

„Man buvo didelė garbė atkurti šią monetą. Smagu prisidėti prie tokios gražios progos. Turėjau perteikti objektus, kurie ir taip buvo netikslūs. Gintaras – kol kas brangiausia medžiaga, su kuria teko dirbti. Turėjau rankomis dėlioti kiekvieną gintarą. Tai pareikalavo daug laiko ir kantrybės“, – teigė J. Vaitkutė.

Stepono Batoro auksinės monetos repliką ir „lietuviško aukso“ monetą galima išvysti VU muziejuje Šv. Jonų bažnyčios varpinės I aukšte. Be išskirtinės monetų ekspozicijos, per Stepono Batoro dienas (spalio 13–16 d.) vilniečių lauks ekskursijos su gidu po VU kiemelius, P. Smuglevičiaus salę, Šv. Jonų bažnyčią ir muziejų varpinėje.

Rytoj, spalio 13 d., 16 val. VU Senato salėje vyks diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nesivadina Stepono Batoro vardu?“. Joje dalyvaus profesoriai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Jokubaitis.

Iš viso išleista 500 Stepono Batoro auksinių monetų replikų – 200 vienetų 10 dukatų ir 300 vienetų 1 dukato. Pastarojo kaina siekia 230 eurų, dešimties – 1700 eurų. Šios replikos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso. Monetų replikas galima įsigyti Lietuvos monetų kalyklos parduotuvėje arba internete.

Nuotraukų galerija