Leidykla „Informing Science Press“ išleido Ekonomikos fakulteto profesoriaus Rimvydo Skyriaus monografiją anglų kalba „Verslo informacija: poreikiai ir tenkinimo keliai“. Kone du dešimtmečius ekonomine informatika besidomintis mokslininkas sako, kad technologijos turėtų veikiau teikti paramą, o ne stengtis žmogų pavaduoti, nes jos gali įkūnyti ne visas mūsų savybes.

„Pasisakau už žmonių ir technologijų simbiozę, kai kiekviena pusė gali pajungti savo stipriausias savybes tam, kad sukurtų kuo didesnę vertę. Informacinių sistemų ir technologijų taikymo istorija, nepaisant audringo technologijų tobulėjimo, nusėta ne vien sėkmėmis. Ne visos sistemos pavyksta, ne visi projektai atneša tikėtiną vertę“, – pasakoja prof. R. Skyrius. Todėl mokslininkui kilo noras pasidomėti, ko gi iš technologijų ir sistemų tikisi žmonės, kurie ketina jomis naudotis. Jis atliko keletą tyrimų, apklausė verslininkus, kurie priima sprendimus arba vadovauja verslui. Atliekant dalį tyrimų profesoriui talkino buvęs bendramokslis iš Ilinojaus universiteto Čikagoje, taip pat kolega profesorius iš Purdue universiteto Indianoje (JAV).

Mokslininkas pastebėjo, kad verslo žmonės apie teisingus sprendimus atsakinėjo daugmaž vienodai, o apie nesėkmes pasakojo ne itin noriai, nes tai reikštų klaidų pripažinimą.

„Nesėkmingų sprendimų priežastys gana margos, bet aišku viena: technologija nėra priežastis. Nepasitaikė atvejų, kad technologija būtų privertusi priimti neteisingą sprendimą. Technologijos netobulumas, ko gero, itin retas atvejis. Galiausiai paaiškėjo, kad didžiąją nusivylimų technologija dalį sukelia žmogiškieji veiksniai. Šiuolaikinės informacinės technologijos, nors gana sudėtingos, bet veikia deterministiškai, o santykiai tarp žmonių pilni neapibrėžtumo, įvairių niuansų, simpatijų, antipatijų, nuotaikų“, – palygina pašnekovas. Jis apsistojo ties tais informaciniais poreikiais, kuriuos kelia problemų sprendimas, įžvalgų poreikis, noras giliau matyti, kas vyksta.

Autorius ne tik techniškai redagavo vertimą (vertė V. Gricius), bet ir pats išvertė dalį monografijos, be to, atnaujino, papildė jos turinį naujų tyrimų rezultatais.

„Mano sritis nenuobodi, – šypteli mokslininkas. – Liko daugybė neatsakytų klausimų. Dabar daug kalbama apie didžiuosius duomenis, dirbtinio intelekto naudojimą jiems analizuoti, galimybes, kurios ten slypi, mobiliąsias technologijas, debesų kompiuteriją, socialinius tinklus. Tai atramos taškai, į kuriuos remiasi dabartiniai technologijų prognozuotojai, arba pranašai. Pavyzdžiui, vis dar neaišku, kaip formuojasi analitinė kultūra, ar ji turi būti nuleista iš viršaus, ar reikia suteikti idėjų ir įžvalgų sudarymo lauką tiems, kurie formuoja įžvalgas, kad iš kelių pusiau tiesų atsirastų vienas svarbus dalykas, kurį būtų galima pražiopsoti, jeigu atskiros įžvalgos nebūtų sujungtos.

Tarkime, tiekimų srities specialistas pastebi tam tikrą tiekimų ritmo anomaliją, kurios pats negali iki galo paaiškinti, tačiau pasidalijęs šia informacija su pardavimų analitiku suvokia, kad kolega turi trūkstamą grandį šiai problemai paaiškinti. Tada galima priimti sprendimą, kuris bus nutaikytas į pačią problemos širdį. Tai gana aktualios problemos, todėl džiugu, kad pamažu atsiranda jomis besidominčių jaunų žmonių, būsimų doktorantų, kuriems įdomios aktualios pažangios verslo informatikos problemos, taigi judame prie jos žinių branduolio sudarymo.“