Pasiklausius Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės komentaro „Pasirinkę privačią aukštąją – bedaliai?“ (Lietuvos radijas; savaitės komentaras, 2012 04 03), darosi ir apmaudu ir graudu. Ji su savo kolegomis taip užsižaidė laisvąja rinka, kad nepastebėjo, kad pačios laisvos rinkos jau nebėra. Gaila, kad ir dalis visuomenės veikėjų, ypač kai kurie „senieji“ liberalai, vis dar sapnuoja laisvąją rinką. Jie neskiria laisvosios rinkos nuo rinkos ekonomikos apskritai. Rinka yra ir bus, o laisvoji rinka jau savo atgyveno.
R. Vainienės komentare kalba sukasi apie studijų krepšelius. Kažkaip keistai skamba valstybės finansuojama laisvoji rinka. O gal tai „krepšelių“ rinka, kur reikia vikriai pasidalyti valstybės pinigus, bent jų dalį? Tam „krepšeliai“ neblogai tinka. Nesvarbu, kad tas pačias funkcijas, kurios numatytos krepšeliams, gali puikiausiai atlikti pati valstybė.
„Finansinio krepšelio“ idėjos autorius yra amerikiečių ekonomistas Miltonas Friedmanas. Jis pasiūlė paslaugų finansavimo būdą – „vaučerius“ t.y. „švietimo čekius“ ar „mokinio krepšelius“, kuriuos, paslaugas gaunantis asmuo, gali atnešti jam labiausiai patikusiam paslaugos teikėjui. Viskas yra gerai, kol krepšelius ir paslaugas teikia ta pati visuomenės dalis – paprastai valstybė. Problemų atsiranda, kai krepšelius siūlo valstybė, o paslaugas teikia privatusis sektorius. Iš tikrųjų kaip tik tokiam atvejui ir buvo sukurti „krepšeliai“.
Prisimename neseną Lietuvos patirtį, kai prie valstybinių įmonių egzistavo įvairūs UAB, „padedantys dirbti“ valstybinėms institucijoms. „Neblogi“ buvo rezultatai: UAB klestėjo, o valstybinės įstaigos merdėjo. Dabar bandoma tai pakartoti kitu pavidalu. Viskas būtų gerai, jei privačios aukštosios mokyklos dirbtų lygiavertėmis sąlygomis, nebandytų „nugriebti grietinėlės“ nuo studijų krepšelio. Ar negalėtų privačios aukštosios mokyklos rengti Visagine atomininkus, Mažeikiuose – naftininkus, Klaipėdoje – laivų inžinierius, Marijampolėje – žemės ūkio specialistus? Žinoma, prieš tai dar reikėtų pasirūpinti tinkama baze, gauti licenzijas ir visa kita. Tokiu atveju valstybės užsakymas specialistus rengti privačioje aukštojoje mokykloje atrodytų pakankamai logiškas. Tačiau, kai valstybės pinigai atimami iš valstybinių mokyklų ir telkiami beveik išskirtinai tik sostinėje ir tik tokių programų, kurias vykdyti reikalingos minimalios investicijos, o pačių programų poreikis labai abejotinas, darosi keista klausytis apie laisvosios rinkos siūlomą „judėjimą pirmyn“.
R. Vainienė primena, kad praėjusiais metais studijų krepšelius į privačias aukštąsias mokyklas atsinešė apie 1,5 tūkstančio asmenų, arba 8 procentai visų gavusiųjų krepšelius. Vadinasi, net kelių regioninių universitetų ir kolegijų finansavimas buvo paimtas ir paprasčiausiai perduotas, už lėšas neatskaitingam, privačiajam sektoriui. Ir tai vadinama konkurencija!
Nesunku suvokti, kad tik valstybė gali pasirūpinti brangių ir dažnai dėl to nekomercinių, bet šaliai gyvybiškai reikalingų, programų finansavimu. Sutelkus skirtingas programas į vieningą sistemą, pasiekiamas tarpdiscipliniškumas, o iš to gaunamas ir sinerginis efektas. Perdavę komerciškai pelningas programas privačiam sektoriui, o nekomercines programas užkrovę išskirtinai valstybei, nepasieksime nei kokybės, nei efektyvumo. Deja, dabartinės pseudo reformos autoriams tai nerūpi. Jie įsitikinę laisvosios rinkos galia ir laissez-faire (laissez-faire – valstybės nesikišimo doktrina) neišvengiamumu.
Praktika parodė, kad, kai reikia atsižvelgti į valstybės ir visuomenės poreikius, studijų krepšeliai yra visiškai netinkami valstybės užsakymui formuoti. Jie didina regionų atskirtį, spartina dalies reikalingų programų išnykimą ir aktyvina stojančiųjų trauką į užsienio mokymo įstaigas. Studijų krepšelis, pagal jo idėją, turėtų veikti automatiškai, be išorinio įsikišimo ir papildomo valdymo. Bet realiai taip nėra, todėl jis tapo apipintas daugybe išimčių, tikslinančių rodiklių, veiksnių ir apribojimų. Nepaisant to, jis savo funkciją vis tiek atlieka prastai. Taip krepšelis prarado bet kokią prasmę. Išskyrus vieną – ministerijai nereikia rengti valstybės užsakymo ir jį derinti su aukštosiomis mokyklomis.
Tokiu būdu „studijų vaučeris“ ar „švietimo čekis“ buvęs laisvosios rinkos įrankis, skirtas perpumpuoti valstybes lėšas į privatų sektorių, visiškai susikompromitavo ir tapo regreso simboliu. Ir nieko nuostabaus – pati laisvoji rinka tapo atsilikimo įvaizdžiu. Tą parodė ne tik Didžioji depresija, daugelis mažesnių nuosmukių, bet ypač paskutinioji pasaulinė krizė. Didžioji depresija ir pastaroji krizė civilizaciją pristūmė prie bedugnės krašto. Ir tik didelėmis viešojo sektoriaus pastangomis pavyko bent laikinai išvengti negrįžtamų griūties procesų. Vien per šią krizę rinkai stabilizuoti buvo mesti keli tūkstančiai milijardų viešojo sektoriaus dolerių. Ir ne be reikalo: civilizacijai iškilo realus pavojus. Ne gamtos užterštumas, ne kultūriniai civilizacijų skirtumai, ne gamtos kataklizmai, o rinkos dėsnių neišmanymas kelia didžiausią grėsmę pasaulio bendrijai. Beje, tas pats rinkos dėsnių neišmanymas trukdo efektyviai gelbėti tas pačias rinkas. Reikia nepamiršti, kad antrasis pasaulinis karas buvo išprovokuotas Didžiosios depresijos, nors paskui ir sukūrė naujo ekonominio augimo erdvę. Baisu ir pagalvoti kas atsitiktų, jei įvyktų antroji (jau gerokai didesnė už buvusią!) Didžioji depresija. Kad ir kaip ten būtų, po viso šito rinkos vadinti „laisvąja“ be kabučių neišeina.
Tai čia praktika. Teorija taip pat nerodo nieko, kas paguostų – laisvoji rinka yra nestabili, linkusi į „sprogimą“ ir dėl to „laisva“ ilgai išbūti negali. Prieš dešimtį metų, biologinių populiacijų pavyzdžiu, buvo sukurta ekonominė logistinė teorija. Ji parodė, kad laisvosios rinkos nestabilumas glūdi pačios rinkos sistemos prigimtyje. Taikant ekonominės logistinės analizės metodus aptikti ekonominiai paradoksai leidžia daryti išvadą, kad nevaldoma rinka, siekdama vis didėjančio pelno, nuolatos veržiasi į perprodukciją. Be to, dažniausiai ši perprodukcija turi sunkiai apčiuopiamą, paslėptą formą, tampa nevaldoma ir sukelia krizes. Vienintelė priimtina alternatyva laisvajai rinkai yra jos reguliavimas. Taigi ne tik patirtis, bet ir matematiniai modeliai rodo, jog laisvoji rinka atgyveno, rodo laissez-faire pabaigą, kurią savo laiku paskelbė Johnas Maynardas Keynesas. Ar ne per dažnai grįžtame į praeitį? Gal jau laikas iš jos ištrūkti? Ir apie kokias aukštojo mokslo reformas čia dar galima kalbėti?
Ir dar: belieka viltis, kad Konstitucinio teismo sprendimas atvėsins aukštojo mokslo „reformatorių“ siekį atsidaryti naują privatų, bet finansiškai valstybės remiamą, universitetą, pakištą po užsienietiško universiteto filialo vėliava. Argi ne tuo tikslu buvo imituojama „reforma“, ar ne dėl to buvo stengiamasi sujungti ar uždaryti konkurentiškus valstybinius universitetus?
Komentarų: 28
2012-04-12 08:56
jonasŠis straipsnis tik dar kartą parodo, kad reforma būtina.
2012-04-12 09:06
2 jonasAr galite patikslinti, ką turite omenyje? “Reformos reformą” ar …?
2012-04-12 09:22
Ekonomistas[i]”krepšelius”…paslaugas gaunantis asmuo, gali atnešti jam labiausiai patikusiam paslaugos teikėjui.[/i]”. Manau, kad viskas šia fraze yra pasakyta, o po to jau prasideda neargumentuoti išvedžiojimai, siekiantys net J.M.Keyneso laikus (užmirštant ar nežinant, kad Keyneso idėjos jau seniai yra susilaukusios pelnytos, net pačių keinsistų pripažįstamos, kritikos…paskatinusios reikšmingas keinsizmo modifikacijas).
Straipsnio autorius, regis, yra už tai, kad mokesčius mokėjęs (t.y. “apdraudęs” savo ar savo vaikų galimus siekius aukštojo mokslo) ir atitinkamą paslaugą norinti gauti asmuo turėtų būti VERČIAMAS tos paslaugos ieškoti ne ten, kur ji yra geresnė (ar paslaugos gavėjui bent atrodo esanti geresnė), bet būtinai tik [i][i][b]valdiškose [/b] [/i] [/i] institucijose. Norisi paklausti: ko reikia valstybei? Ar kuo geriau išsilavinusių piliečių, ar kuo daugiau valdiškuose (aka valstybiniuose) universitetuose išsilavinusių piliečių? Jeigu pastarasis atsakymas – tada valio, kolegos G. pasipiktinimas ne tik teisėtas (kadangi dera su KT nutarimu), bet ir teisingas. jeigu, visgi, reikia kuo geriau išsilavinusių piliečių, tai tenka tik apgailestauti, kad LR Konstitucija apriboja piliečių teisę rinktis sau tinkamą ir patinkamą a/m įstaigą. Nebent aksiomatiškai priimsime prielaidą, kad visos nevalstybinės a/m įstaigos siūlo vienareikšmiškai blogesnes studijas, negu valstybinės – tik kažin ar kas nors išdrįs taip kategoriškai teigti ? :-)
2012-04-12 09:26
SiūlymasVadovaujantis prof.G. logika, turėtume piktintis, kad valstybinio soc.draudimo (t.y. Sodros) pensijas gaunantys jas leidžia ne tik lietuviškos kilmės prekėms pirkti :-) .
Siūlau tas Sodros pensijas mokėti “vaučeriais’, kuriuos būtų galima keisti tik į lietuvišką produkciją bei paslaugas – nėra ko čia valstybės pinigais šerti importuotojus ir užsienio gamintojus! :-) Ar pasirašote, pone profesoriau? :lol:
2012-04-12 12:36
ne ekonomistas[quote name=”Ekonomistas”]…Norisi paklausti: ko reikia valstybei? Ar kuo geriau išsilavinusių piliečių, ar kuo daugiau valdiškuose (aka valstybiniuose) universitetuose išsilavinusių piliečių?…[/quote]
Pirmiausia norėčiau sutikti su tuo, kad kaip Jūs ir paminėjote, būtina žinoti/turėti tikslą!
Tačiau apsiriboti vien tik išsilavinimo kokybės ar “valstybinių” universitetų užpildymo siekiamybėmis nereikėtų. Manau tikslas turėtų būti bendresnis, – pvz. Valstybės gerovė (finansinė).
Dažnu atveju išsilavinimas (ir jo kokybė) yra asmens veiklos (vertės kūrimo/produkcijos/naudos) kokybės/rezultatyvumo didinimo faktorius. Valstybė susideda iš daugelio asmenų. Vadinasi kuo daugiau valstybėje kuo labiau išsilavinusių (rezultatyvių) asmenų, tuo geriau jai. Ir tai galiotų tokiu atveju, jei veiklos rūšis mums yra neaktuali, arba kitaip – bet kurios veiklos vykdymas atneša naudą ir naudos funkcija yra priklausoma tik nuo asmens išsilavinimo kokybės. Tačiau realybėje egzistuoja daug veiklą vykdančių specialistų poreiko apribojimų, kitaip tariant, egzistuoja specialistų rinka (paklausa ir pasiūla). Štai todėl, blogai yra tai, kad pinigais “švaistomasi” į kairę ir į dešnę, nemąstant (nežiūrint į paklausą), ką vėliau mes veiksime (kaip valstybė) turėdami pvz. 100 000 aukščiausios kokybės Ekonomistų, Vadybininkų ar Teisininkų.
Štai čia ir būtų “krepšelinio” valdymo/laisvosios rinkos taikymo anomalija, kuomet ledžiama laisvai rinktis paslaugos tiekėjus, nemąstant kuom pasibaigs šis ciklas.
2012-04-13 10:02
tautietiskomunistinės profesūros logiką atitinkančios mintys :) … gražinam darbo jėgos valstybinį planavimą ir konstitucinę teisę visiems būti įdarbintiems baigus studijas :)))
2012-04-13 11:08
JonasMan tai gėda!
Taip rašo žmogus iš universiteto, kurį aš baigiau…Nu atsiprašau…
Baigiau VU EF. Tai yra tragiška vieta. Ir tas tragiškumas ir yra sukurtas tokių žmonių, kaip šio straipsnio autorius. Jie nemato realybės, ilgą laiko dirba sąlygomis be konkurencijos ir dėl to sau leidžia mokyti tokių dalykų, kurie neturi jokios praktinio pritaikymo realiame gyvenime.
Bet viskas yra labai paprasta: autorius ilgisi sovietmečio, kur jis buvo ponas ir galėjo sau ramiai vegetuoti ir visokie iniciatyvūs žmonės jam nekvaršino galvos. Buvu privačiame universitete ir mačiau, kaip kiekvienas darbuotojas velniškai stengiasi dėl studentų, dėl studijų kokybės. Tai ne VU…
Kol tokie socialistiniai ūbagai bus valstybiniame aukštajame moksle, tol netūrėsime, nei vieno universiteto, kuris galėtų papulti tarp geresnių Europos ar pasaulio universitetų. Gėda.
2012-04-13 12:17
siaip[quote name=”Jonas”]Man tai gėda!
Taip rašo žmogus iš universiteto, kurį aš baigiau…Nu atsiprašau…
Baigiau VU EF. Tai yra tragiška vieta. Ir tas tragiškumas ir yra sukurtas tokių žmonių, kaip šio straipsnio autorius. Jie nemato realybės, ilgą laiko dirba sąlygomis be konkurencijos ir dėl to sau leidžia mokyti tokių dalykų, kurie neturi jokios praktinio pritaikymo realiame gyvenime.
Bet viskas yra labai paprasta: autorius ilgisi sovietmečio, kur jis buvo ponas ir galėjo sau ramiai vegetuoti ir visokie iniciatyvūs žmonės jam nekvaršino galvos. Buvu privačiame universitete ir mačiau, kaip kiekvienas darbuotojas velniškai stengiasi dėl studentų, dėl studijų kokybės. Tai ne VU…
Kol tokie socialistiniai ūbagai bus valstybiniame aukštajame moksle, tol netūrėsime, nei vieno universiteto, kuris galėtų papulti tarp geresnių Europos ar pasaulio universitetų. Gėda.[/quote]
Jūs baigėte Vilniaus universitetą? Ir tiek gramatinių klaidų? Tai neatleistina.
2012-04-13 12:46
wSilpni argumentai. Lėšų pervedimas privatiems universitetams yra blogai, nes jie privatūs. Reikėtų pažiūrėti, ar taikomi vienodi dėstytojų ir mokymų programų atestacijos reikalavimai privačiuose bei valstybiniuose universitetuose ir tada rašyti, kas ten blogai ar gerai.
2012-04-13 15:29
aušinkim burnasManau, kad čia susitinka du klausimai: kokios valstybės mes norime ir ar privatus verslas suinteresuotas studijų kokybe.
Privataus verslo motyvas yra pelnas. Produkcijos kokybė yra tik priemonė pelnui kaupti. Todėl studijų kokybė liks pagrindinio, t.y., pelno, motyvo šešėlyje. Pvz. kilus dilemai ar brangiai samdyti rimtą studijų srities specialistą ar lėšas skirti produkcijos reklamai, verslo logika dažnai pasirinks reklamą. Jau visai šaržuotai: kviečiu į savo privatų universitetą absolventą ir dalinamės jo studijų krepšelį: 60 % sumos jis atgauna, o 40 % lieka man, kuriuos naudoju spalvotų diplomų spausdinimui ir universiteto reklamai tarp kitų metų absolventų. Mano motyvas – pelnas, studento motyvas – diplomas. Kadangi moka valstybė abu liekam patenkinti. Studijų kokybė yra valstybės deklaruojamas motyvas, bet mano universitetas naudojasi akademine autonomija, o studijų programų planai šviežiai nukopijuoti nuo VU – prikibti nėra prie ko.
Valstybė pelno nesiekia. Todėl valstybiniam universitetui sprendžiant minėta dilemą verslo planas nėra pagrindinis motyvas. Kita vertus, valstybinis universitetas yra kiaurai peršviečiamas visų įmanomų kontrolių.
2012-04-18 09:52
Ekonomistas[quote name=”ne ekonomistas]Dažnu atveju išsilavinimas (ir jo kokybė) yra asmens veiklos (vertės kūrimo/produkcijos/naudos) kokybės/rezultatyvumo didinimo faktorius. (…). . Tačiau realybėje egzistuoja daug veiklą vykdančių specialistų poreiko apribojimų, kitaip tariant, egzistuoja specialistų rinka (paklausa ir pasiūla). Štai todėl, blogai yra tai, kad pinigais “švaistomasi” į kairę ir į dešnę, nemąstant (nežiūrint į paklausą), ką vėliau mes veiksime (kaip valstybė) turėdami pvz. 100 000 aukščiausios kokybės Ekonomistų, Vadybininkų ar Teisininkų.
Štai čia ir būtų “krepšelinio” valdymo/laisvosios rinkos taikymo anomalija, kuomet ledžiama laisvai rinktis paslaugos tiekėjus, nemąstant kuom pasibaigs šis ciklas.[/quote]
Tai, ką Jūs sakote, yra tiesa, bet ta tiesa galioja VISIEMS universitetams – valstybiniams ar privatiems. Juk nėra jokio skirtumo, ar tuos “krepšelinius” 100000 parengs valstybinis, ar privatus universitetas – svarbu tik tai, kad jų bus perdaug (palyginus su šalies poreikiais), taigi bus neracionaliai išleisti mokesčių mokėtojų pinigai.
Tas pats būtų (ir buvo!) taipgi “nekrepšelinėje” a/m finansavimo sistemoje, kuri skatino universitetus siūlomomis studijų programomis patikti [b]ne studentams[/b], bet valdiškų [b]pinigų skirstytojams.[/b] . Tokiomis sąlygomis “pučiamas” studentų galvų skaičius fakultetuose ir universitetuose, visaip “įrodinėjant” valdžiai, kad tai yra “būtina”.
Krepšelinė sistema, nors ir netobula, net visgi jungia valdišką specialistų poreikio planavimo galimybę (nustatant krepšelių skaičių pagal studiijų sritis ir kryptis) su pačių studentų -išsilavinimo gavėjų- studijų programų vertinimo “iš apačios” galimybe. (Kita kalba – kaip tos galimybės realizuojamos).
2012-04-18 10:06
EkonomistasIr dar: dėl valstybės finansinės gerovės (kaip kriterijaus) ir valstybės pinigų švaistymo (neracionaliai suplanuojant specialistų poreikį ar studentams neracionaliai ppasirenkant studijas).
Šių problemų sprendimas yra paprastas: [b]visus “krepšelius” paversti grąžintinomis valstybės paskolomis studijoms.[/b] Grąžintinomis po baigimo ir tk tuo atveju, jei ir kai absolvento pajamos pasieks nustatytą lygį (pvz. 1.5 vidutinio DU ar pan.).
Šiuo atveju (a) valstybės pinigai nebūtų švaistomi (arba nuostoliai būtų nedideli), (b) studijų pasirinkimas taptų atsakingesnis, nes b9tų žinoma, kad už jas galiausiai sumokėsi [b]tu[/b], o ne kiti (mokesčių mokėtojai); (c) nebeliktų sąlygų valdiškų pinigų pasidalijimui, apie kurį rašoma komentare “aušinkime burnas”. Ir daug kitų pliusų apie kuriuos, deja, dabar neturiu laiko rašyti.
2012-04-18 20:49
Siūlymas[quote name=”aušinkim burnas”] Valstybė pelno nesiekia. Todėl valstybiniam universitetui sprendžiant minėta dilemą verslo planas nėra pagrindinis motyvas. Kita vertus, valstybinis universitetas yra kiaurai peršviečiamas visų įmanomų kontrolių.[/quote]
Taip, valstybė pelno nesiekia. Kaip, beje, ir visos [b]pelno nesiekiančios nevalstybinės [/b] įmonės. Tarp jų ir [b]nevalstybinės [/b] (nemaišyti su [b]privačiomis [/b] – tai ne tapačios kategorijos!) studijų institucijos, pvz. VU TVM ir kitos. Taigi viskas OK: šios institucijos siūlo studijas už mokestį, bet pelno nesiekia. Vadinasi, viskas OK? :-)
Toliau: jeigu manote, kad nevalstybiniai universitetai ar jų nevalstybiniai (“nebiudžetiniai”) padaliniai yra nekontroliuojami ar mažiau kontroliuojami, tai smarkiai klystate. Jų akademinė bei institucinė akreditacija, etc., vyksta [b]lygiai pagal tas pačias taisykles [/b] kaip ir valstybinių universitetų. Beje, ar iš tikrųjų manote, kad tokiame[b] valstybiniame [/b] (taigi, anot Jūsų, peršviečiamai kontroliuojamame) MRU studijų kokybė yra geresnė, negu jau minėtame [b]nevalstybiniame[/b] VU TVM ar [b]privačiame[/b] ISM? Jei manote – kuo grindžiate savo nuomonę?
Trečia, apie ta patį privatųjį (t.y. pelno siekiantį) ISM. Prieš keletą metų Mokslo tarybos ekspertų grupė, vertinusi Lietuvoje vykdomas vadybos doktorantūros studijas, vienbalsiai ir besąlygiškai pripažino ISM doktorantūrą esančią geriausia šalyje. O štai valstybinio, taigi kiaurai peršviesto :lol: , VGTU vadybos doktorantūrą – berods, netgi pasiūlė uždaryti. Kažkaip nedera su Jūsų logika, a? :-)
2012-04-19 07:05
Ale tikrai?[quote name=”aušinkim burnas”]
Privataus verslo motyvas yra pelnas. Produkcijos kokybė yra tik priemonė pelnui kaupti. Todėl studijų kokybė liks pagrindinio, t.y., pelno, motyvo šešėlyje. Pvz. kilus dilemai ar brangiai samdyti rimtą studijų srities specialistą ar lėšas skirti produkcijos reklamai, verslo logika dažnai pasirinks reklamą. /quote]
Nagi, nagi, tęskite – ir autoritetingai paaiškinkite mums, naivuoliams, kad tasai Harvardo universitetas (privatus!) tėra tik reklamos išpūstas burbulas, o iš tikrųjų jis tėra nieko verta pelno siekianti diplomų manufaktūra :lol: :D
2012-04-25 19:32
jukna@ #10(ausinkim burnas): Stai kiek “tikru ekonomistu” VU turi. Ispesios jus i kaire ir i desine. Tai ir yra tikras biznio tikslas: sunaikink konkurenta. Bet nepergyvenkit – ir VU ir kitose a/m dar yra normaliu mokslininku, “neekonomistu”. Ir ju dauguma. Laikas (ir realybe) pastatys juos i vieta. Tauta neatiduos studentu ruosimo liberalams (=turgaus boboms).
2012-04-27 09:40
QED[quote name=”Stasys Jukna”]@ #10(ausinkim burnas): Stai kiek “tikru ekonomistu” VU turi. Ispesios jus i kaire ir i desine. Tai ir yra tikras biznio tikslas: sunaikink konkurenta. Bet nepergyvenkit – ir VU ir kitose a/m dar yra normaliu mokslininku, “neekonomistu”. Ir ju dauguma. Laikas (ir realybe) pastatys juos i vieta. Tauta neatiduos studentu ruosimo liberalams (=turgaus boboms).[/quote]
Sprendžiant iš šio “normaliu” save laikančio “mokslininko” komentaro, kuriame nėra [b]jokių[/b] argumentų, o tik deklaratyvūs šūkiai ir senas kaip nuodėmė “tiksliukų” polinkis apie visus spręsti tik iš savo “drambliakauliobokšto” , moksliniai laipsniai ir kiti akademiniai antpečiai [b]anaiptol neliudija[/b] nei žmogaus erudicijos, nei kultūros.
2012-04-27 13:13
ahaKaip ilgamečiui VU darbuotojui, man pasidarė gėda, perskaičius Juknos #15 postą. Gėda dėl VU, kuriame dirba (?) tik taip tesugebantys “diskutuoti” asmenys.
Džiaugiuosi tik dėl vieno: kad dabar žinau, kam nepaduočiau rankos, jeigu nelaimė lemtų susitikti. Ką gi, nors tiek naudos iš šio puslapio..
2012-04-27 15:28
jukna@17: nezinau kaip Jus, o as diskutuoju tikrai ne tam, kad kam nors itikciau. Jeigu zmones taip greit [b]suasmenina[/b] diskusija – tai ju beda. Sutinku: sitas mano komentaras (kaip, beje, ir jusiskis) nebuvo racionalus, daugiau emocinis. Bet po sitiek bandymu itikinti, kad jaunimo svietimas yra “eilinis biznis”, kad tik “krepseliu turguje” (ar visuotinai mokamuose studijose) yra aukstuju mokyklu ateitis, kad “ekonominiai analfabetai” (t.y. dauguma akademines bendruomenes) net nebandytu kistis i to “turgaus” organizavima” – kartais prasiverzia ir emocijos :-) . Ir liberalus sulyginau su turgaus bobomis ne uz ju programa (man liberalizmo idejos net labai artimos), o uz tai, [b]ka jie daro[/b] su Lietuvos mokslu ir svietimu. Kol sitas buldozerinis griovimas vyks – tyleti yra nusikaltimas. Beje, skirtingai nuo Jusu, as ir nezinau, [b]kas[/b] man tos rankos nebepaduos … Del “Gėda dėl VU”. Va del ko ta akademine bendruomene tyli: [i]laikyk liezuvi uz dantu, kitaip tave ismes i gatve[/i]. Gaila, nebegali sakyti [b]savo[/b] nuomone – ji susiejama su oficialia VU nuomone.
2012-04-29 18:55
EkonomistasS.Juknai:
Ok, supratau, kad tamstai nepatinka krepseliu sistema, nes ji ji yra “krepseliu turgus”, maza to – ji skatina universitetus [b]konkuruoti [/b] del gabiu moksleiviu bei geru studentu (nes sie juk yra tu krepseliu nesiotojai), o tokia konkurencija yra pavojinga, nes, jusu supratimu, ji tolygi siekiui “sunaikink konkurenta”, ar ne?
Tai kokia gi [b]jusu matymu [/b] turetu buti “[i]aukstuju mokyklu ateitis[/i]”? Kaip jos turetu buti finansuojamos? Kaip suprantu, jus noretumete, kad tas lesas negrazintinai (ir, speju, dosniai? :-) ) universitetams duotu valstybe, t.y. mokesciu moketojai. Taciau KAIP duotu – universitetui, nepriklausomai nuo studentu skaiciaus, ar uz “galva””? Jei pastarasis variantas, tai kas ir kaip nustatytu tu “galvu” skaiciu atskirose studiju programose atskiruose universitetuose? Ar “galvai” perejus is vieno universiteto i kita, ji issinestu valdiskaji finansavima? Ar pastarasis priklausytu nuo “galvos” finansines padeties (t.y. ar mokesciu moketojai turetu apmoketi ir milijonieriu studijas, ar tik varguoliu?)? O kaip butu “galvai” metus studijas? nebaigus ju? pakeitus i kito profilio studijas (pvz. is chemijos perejus i konservatorija, ar atvirksciai?)? arba baigus studijas – ir nedirbant pagal igyta specialybe, bet pasirinkus turtingo vyro zmonos profesija :-) ? baigus – ir isvykus i Londona dirbti picu isveziotoju? Galeciau paklausti ir daugiau, bet gal pradziai uzteks?
2012-04-30 15:14
juknaAs nieko pries turgu (kaip pirkimo-pardavimo forma) neturiu. Manau tik, kad aukstasis issilavinimas ne agurkai: cia ir “preke” ir “pirkejas” daug subtilesni dalykai. Ypac “pirkejas”: tai ne tik studentas, tai ir visos valstybes interesai. Keletas is mano kontra argumentu “krepselio turgui”:
1. Grupele zmoniu (SMM ar kitur) “is lubu” prognozuoja, kiek ir kokiu specialistu Lietuvai reiks po 5-10 metu. Blogiausia: tai ne tik prognozes, tai bandymas realiai [b]itakoti[/b] ateiti. Kazin kas atsakys uz klaidingu prognoziu pasekmes? Korekturai gali prireikti desimtmeciu …
2. Nera [b]vieningos[/b] (aukstos) stojamuju balu apatines ribos visoms a/m. Tad apie kokia “konkurencija” cia snekama?
3. Yra realus [b]pavojus[/b] tendencijai paciose a/m “saugokim tuos su krepseliais”. Nes tiesioginio biudzetinio finansavimo nebeuztektu net bazinems destytoju algoms.
4. Krepseliu [b]dalijimo kriterijus[/b]- abituros pazymai. Tai visiskas absurdas. Is patirties zinau, kad ateje i a/m tie “pirmunai” labai daznai nebepasiveja. Mat a/m reikia staiga pradeti[b] galvoti,[/b] ne vien zinoti. Tad jeigu jau krepseliai, tai bent jau po 1 metu.
As suprasciau, jeigu butu ivestas mokamas mokslas [b]visiems[/b]. Pirmiems 1-2 semestru grynai simbolinis. Tiesiog, kad isvengus Jusu minetu blogybiu. Po to pazangus studentai turetu galimybe gauti valstybines stipendijas.
Del “kaip dalinti lesas tarp universitetu”. Idomu, kodel sitas klausimas nekilo net 20 metu? Valstybiniai universitetai priklauso valstybei (mokesciu moketojams). Stai ji, atsizvelgdama i biudzeto galimybes, ir gali apibrezti destytoju ir, tuo paciu, studiju vietu skaiciu juose. Reikalui esant, ji gali universiteta ir uzdaryti. Tai nera tokia jau reta praktika kitose salyse, kai atsiranda rimtos biudzeto problemos.
P.S. Samprotauju tik kaip eilinis pilietis – jokiu pretenziju i minciu “ekonomine isminti” zinoma neturiu.
2012-05-01 08:24
Ekonomistas[quote name=”Stasys Jukna”]:
[i]1. Grupele zmoniu (SMM ar kitur) “is lubu” prognozuoja, kiek ir kokiu specialistu Lietuvai reiks po 5-10 metu. Blogiausia: tai ne tik prognozes, tai bandymas realiai [b]itakoti[/b] ateiti. Kazin kas atsakys uz klaidingu prognoziu pasekmes? Korekturai gali prireikti desimtmeciu …[/i]
TAIP, prognozes yra slidus dalykas – ir ne tik a/m sferoje, bet ir kone visur, kur eina kalba apie socialinius dalykus. Netgi technologiju pletote nelengva prognozuoti 9istorijoje ppilna kurioziniu techno-prognoziu pavyzdziu :-) ), nors techno-gamta-moksluose siaip yra lengviau: cia tiriamos sistemos, skirtingai nuo tiriamu HSM, yra labiau inertiskos ir ne reflektyvios (t.y. zinios apie jas nekeicia ju elgesio).
TACIAU tas SMM ar kitu prognoziu netikslumas [b]vienodai galioja [/b] bet kurios a/m finansavimo sistemos atveju!! Taigi valdiskas finansavimas -kai “is virsaus” butu “apibreziamas destytoju ir, tuo paciu, studiju vietu skaicius” atskirose studiju programose ir atskiruose universtetuose – taip pat remtusi galimai [b]klaidingomis[/b] SMM & Co prognozemis. Maza to, taip skirstant ir dalijant lesas, vietas ir etatus, atsirastu [b]papildoma neapibreztumu (taigi – ir galimu klaidu) dimensija[/b]: ne tik “kiek ir kokiu specialistu prireiks ateityje”, bet taipgi [b]kiek ir kur [/b] juos rengti, dargi [b]kaip[/b] rengti (destytoju skaicius, ju algu dydis, ju destymo valandu apimtys ir t.t.).
[b]KODEL[/b] jums atrodo, kad “atsizvelgdama i biudzeto galimybes”, valdzia (SMM & Co) sugebetu [b]daugiadimensinius [/b] sprendimus priimti geriau, negu geba dabar – kai prognozuoja tik specialistu poreiki?
2012-05-01 08:42
Ekonomistas _darTęsiu komentarus:
[i]2. Nera [b]vieningos[/b] (aukstos) stojamuju balu apatines ribos visoms a/m. Tad apie kokia “konkurencija” cia snekama?[/i]
Apie konkurenciją, orientuotą ne į [b]valdiškus[/b], galimai klaidingais vertinimais (dėl to jau sutarėme, ar ne? :-) ) grįstas [b]malonių teikėjus[/b] (kam ir kiek skirs lėšų, studentų vietų ir dėstytojų etatų, kurį universitetą uždarys, o kurį išplės ir t.t,), bet į [b]išsilavinimo gavėjus [/b] , t.y. studentus. Sakyčiau, tai jau yra neblogai, ir tai jau yra tam tikra [i]rinka, [/i] o ne [i]komandinis-planinis [/i] reguliavimas.
TAČIAU rinka – nereiškia visiško “laissez faire”. Net ir tradiciškai suprantama rinka jau seniai, bent 150 metų, yra reguliuojama. Panašiai kaip futbole: žaidėjams teisėjai nenurodinėja, kaip ir kur žaisti, bet yra tam tikros, griežtai prižiūrimos [b]bendros žaidimo taisyklės[/b]. Todėl visiškai [b]palaikau [/b] jūsų nuomonę dėl [b]visiems privalomų kokybės standartų[/b]: įstojimo “kartelės” nustatymo, ir ne tik (nedrąsios kai kurių minimalių standartų priežiūros užuomazgos juk yra ir LT, tai daro SKVC; kodėl neįvedus ir kitų, pvz “kartelės”?). Tai negriautų rinkos, kaip jos negriauna, pvz., vaistinių priežiūra (privačioms vaistinėms juk irgi neleidžiama pardavinėti ką nori ir kaip nori),
2012-05-01 09:13
Ekonomistas _dar 2[i]3. Yra realus [b]pavojus[/b] tendencijai paciose a/m “saugokim tuos su krepseliais”. Nes tiesioginio biudzetinio finansavimo nebeuztektu net bazinems destytoju algoms.[/i]
Va, BŪTENT! Visiškai sutinku, kad ir [i] valstybinis [/i] studijų finansavimas (o krepšeliai juk ir yra “vf”!) negelbsti nuo “išsaugokim studentus” paskatų – nors dažnai tas priekaištas išsakomas tik mokamų studijų adresu. Nuo tų pačių paskatų neišgelbėtų ir kitoks studijų finansavimas: jei SMM, užuot leidusi studentams rinktis, kam atiduoti vf (krepšelius), pati tą vf dalintų pagal studentų “galvas” konkrečioje studijų programoje konkrečiame universitete. Tada juk irgi universitetams norėtųsi “pūsti” studijų programų ir jose esančių “galvų” skaičių. Ką jie, beje, ir labai sėkmingai darė per visus ~20 metų.
[i]4. Krepseliu [b]dalijimo kriterijus[/b]- abituros pazymai. Tai visiskas absurdas. Is patirties zinau, kad ateje i a/m tie “pirmunai” labai daznai nebepasiveja. Mat a/m reikia staiga pradeti[b] galvoti,[/b] ne vien zinoti. Tad jeigu jau krepseliai, tai bent jau po 1 metu.[/i]
Sutinku. Tik, skirtingai nuo jūsų, siūlyčiau kitą sprendima: jokiu būdu ne “grynai simbolinį” mokestį už 1-2 semestrus, bet [b]visą[/b] mokestį už mokslą (pvz. nustatytą visiems valstyb. universitetams vienodą tam tikrai studijų programai). Ir būtent dėl tų priežasčių, apie kurias rašiau #19: nesame tiek turtingi, kad mokesčių mokėtojų pinigus leistume įvairių “bandymų & klaidų” finansavimui.
2012-05-01 09:15
Ekonomistas _pabi]As suprasciau, jeigu butu ivestas mokamas mokslas [b]visiems[/b]. Pirmiems 1-2 semestru grynai simbolinis. Tiesiog, kad isvengus Jusu minetu blogybiu. Po to pazangus studentai turetu galimybe gauti valstybines stipendijas.[/i]
Dėl 1-2 sem. jau rašiau. Kai dėl mokamo mokslo[b] visiems[/b], tai, siekiant padaryti studijas visiems vienodai [b]finansiškai prieinamas[/b], siūlyčiau tą mokėjimą už mokslą paversti [b]grąžintinomis valstybės paskolomis[/b] (ir jau nuo pat 1-o semestro – žr. ankstesnį punktą). Grąžintinomis su įvairiomis išlygomis ir nuolaidomis, tam nereiktų išradinėti dviračio, užtektų pasinaudoti kitų pasaulio šalių patirtimi.
Ir JOKIŲ “valstyb. stipendijų” (= atleidimo nuo mokėjimo už studijas dar studijuojant), nes kur garantija, kad jų gavėjai po studijų ar dargi jų nebaigę neišvyks į, pvz. Australiją? ;-)
i]Del “kaip dalinti lesas tarp universitetu”. Idomu, kodel sitas klausimas nekilo net 20 metu? [/i]
Klystate, KILO! O kad į jį nebuvo rasta atsakymo, tiksliau – koks atsakymas (=reakcija) gimė pačiuose universtetuose, rodo ta keisčiausių pavadinimų studijų programų gausa (ypač HSM srityse, bet ne tik jose), kuri atsirado lyg grybai po lietaus :lol: Apie tai jau rašiau anksčiau.
p.S.: Atleiskite už komentarų “serialą” :lol: . Deja, šio portalo administratoriai drąstiškai riboja komentarų ilgį… :-|
2012-05-01 12:12
siaipNiekas Jums nedraudžia publikuoti straipsnio/komentaro portale kaip tą padarė prof. S.Girdzijauskas:)
p.S.: Atleiskite už komentarų “serialą” :lol: . Deja, šio portalo administratoriai drąstiškai riboja komentarų ilgį… :-|[/quote]
2012-05-01 17:50
jukna@ #21: As [b]pries[/b] planavima. As uz “leiskim sau tiek, kiek galim”. Nemanau, kad kas nors gali efektyviai isspresti “daugiadimensionalias” optimizavimo problemas. (Jos yra taip vadinamos NP-hard problemos.) Turim pinigu – leiskim viska. Ju nebera – uzdarom kranelius. Primityvu, bet efektinga. Laisva rinka jas “sprendzia” tik eidama nuo krizes iki krizes. Tad “bandyk ir ziurek”.
@ #22: Butent! Ir as esu uz aiskias zaidimo taisykles.
@ #23: O as visgi lieku prie [b]simbolinio[/b] mokescio 1-2 semestrams. Ir butent del to, kad mes ne tiek turtingi: be “bandymu ir klaidu” liksim dar neturtingesni.
@ #24: Del to, kad kas studiju nepabaiges emigruos, as neturiu jokiu problemu. Kiekviena investicija yra [b]riziking[/b]a. O jau investicija i issilavinima – ypac.
@ #25: Sutinku! Tikrai, komentatorius “Ekonomistas” juk galetu parasyti straipsni portale. Su visais uz ir pries (detaliai, idomiu minciu matosi jis/ji turi.). Tada uztektu ir trumpu “replay” kad pasigincytume.
2012-05-03 07:32
EkonomistasKeli komentarai komentarams: :-)
[[i]quote name=”Stasys Jukna”]@ #21: As [b]pries[/b] planavima. As uz “leiskim sau tiek, kiek galim”. Nemanau, kad kas nors gali efektyviai isspresti “daugiadimensionalias” optimizavimo problemas.[/i]
Daugiadimensines [b]optimimizavimo[/b] problemas isspresti bemza neimanoma, taciau siuo atveju gal uztektu pasitelkti [b]diaugiakriterinius [/b] sprendimo priemimo metodus (kurie, beje, remiasi ne optimizaciniais metodais, bet [i][b]losimu teorija[/b][/i]). Tai ekonomikoje ir versle jau seniai daroma.
[i]@ #23: O as visgi lieku prie [b]simbolinio[/b] mokescio 1-2 semestrams. Ir butent del to, kad mes ne tiek turtingi: be “bandymu ir klaidu” liksim dar neturtingesni. [/i]
Pardon, bet sito “del to” visiskai nesupratau….
[i]@ #24: Del to, kad kas studiju nepabaiges emigruos, as neturiu jokiu problemu. Kiekviena investicija yra [b]riziking[/b]a. O jau investicija i issilavinima – ypac[/i].
Velgi – ekonomisto pastaba: taip, kiekviena investicija yra rizikinga, taciau tam ir yra[b] rizikos valdymo [/b] metodai! (ivairiose investicijomis uzsiimanciose institucijose yra netgi istisi Rizikos valdymo departamentai). Nesuprantu, kodel ausktajame moksle rizikos valdymas laikytinas nepriimtinu, lengva ranka paliekant investicijos grazinima jos gavejo sprendimui … :o
2012-05-03 07:33
Ekonomistas[i]@ #25: Sutinku! Tikrai, komentatorius “Ekonomistas” juk galetu parasyti straipsni portale. Su visais uz ir pries (detaliai, idomiu minciu matosi jis/ji turi.). Tada uztektu ir trumpu “replay” kad pasigincytume.[/quote][/i]
Aciu, bet bent siuo metu to daryti nesirengiu, Pirma, nesu “rampos sviesu” megejas, antra -velgi kalbesiu kaip ekonomistas (=pragmatikas ir, truputeli, cinikas :-) ) nematau prasmes investuoti savo laika ir pastangas i tai, kas greiciausiai neduos jokios grazos (negi manote, kad vyriausybei ar SMM rupi diskusijos VU portale? :lol: … Lygiai semingai galetume diskutuoti apie Birmos politinio rezimo pakeitima :lol: ).