Šiemet Velykas, saugodami save ir artimuosius, minime karantino sąlygomis. Tokios aplinkybės turi įtakos tiek savijautai, tiek fiziniam aktyvumui, todėl itin svarbu pasirūpinti ir mityba. Naudingais sveikatos patarimais Velykų laikotarpiu ir ne tik dalijasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. Rimantas Stukas.

Ypatinga šventė ypatingomis aplinkybėmis

Pasak prof. R. Stuko, nors Velykas esame įpratę sutikti su artimaisiais, šiemet būtina laikytis karantino, izoliacijos reikalavimų ir pasirinkti saugesnį – virtualų susitikimo būdą. Kad šventės nesugadintų sveikatos problemos, ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo mityba.

„Pavasaris – visada išbandymų mūsų organizmui metas, o ypač tai aktualu dabar, kai visas pasaulis yra sukaustytas COVID-19 viruso padarinių. Visavertė, subalansuota, įvairi ir žmogaus amžių bei fizinį krūvį atitinkanti mityba turėtų būti visus metus, tačiau po šaltojo metų sezono ar padidėjus užkrečiamųjų ligų pavojui organizmo poreikiai yra didesni“, – teigia prof. R. Stukas.

Pasak profesoriaus, velykiniu laikotarpiu tenka susigrąžinti jėgas po žiemos, kompensuoti vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų stygių, o šiomis aplinkybėmis ypač aktualu sustiprinti savo imuninę sistemą. „Laukdami Velykų, ženkime žingsnius sveikatos link: gerai apgalvokime savo šventinio stalo valgiaraštį ir laisvalaikio užsiėmimus, iš anksto pasirūpinkime sveikatai palankiais produktais, nepamirškime, kad saikas ir racionalumas yra sveikos mitybos palydovai“, – pataria profesorius.

Šventės tradicijos kinta, esminiai principai – išlieka

Velykos – didžiausia pavasario šventė, po septynių savaičių gavėnios pasninko palydima gausiausiais valgiais. Nuo seno buvo įprasta Velykoms kepti pyragus, gaminti patiekalus iš mėsos, marginti kiaušinius. Savo gaminius ant Velykų stalo šeimininkės paprastai dėdavo nepjaustytus, ir atpjaunama būdavo tik tiek, kiek žadama tuo metu suvalgyti.

„Visais laikais esminis sveikos mitybos principas – nepersivalgyti – yra itin aktualus per Velykas. Ir senovėje, kai ant šventų Velykų stalo būdavo didžiulė patiekalų įvairovė, žmonės valgydavo visko po labai nedaug, tiesiog stengdavosi paragauti visų patiekalų, bet ne persivalgyti“, – pasakoja prof. R. Stukas.

Profesorius įsitikinęs, kad karantino metu likdami namuose galime daugiau laiko skirti sveikų, šviežių, tradicinių ir naujų naminių patiekalų gamybai, naudingiau ir maloniau praleisti šventinio poilsio laiką. Nerimaujantiems dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo prof. R. Stukas pataria valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis – tai slopina apetitą, nepersivalgyti ir nepamiršti sportuoti, gerti daug vandens.

Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas

Velykų stalo simbolis – margutis

Anot prof. R. Stuko, marginti kiaušiniai yra ne tik Velykų šventės akcentas, bet ir tikrasis sveikatos šaltinis. Kiaušiniai pakankamai sotus ir vertingas maisto produktas, turintis daug žmogaus organizmui būtinų subalansuotų ir puikiai įsisavinamų maistinių medžiagų. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos.

„Baltymų kiekis ir kokybė baltyme ir trynyje skiriasi. Kiaušinio baltymai labai vertingi, kadangi puikiai subalansuotos visos nepakeičiamos aminorūgštys. Tarptautiniu baltymo etalonu priimtas būtent kiaušinio baltymas. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali“, – pasakoja profesorius.

Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1 proc., t. y. dvigubai daugiau negu baltyme. Kiaušinio baltyme daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Kiaušiniuose, ypač trynyje, gana daug vitaminų A, E, D, tiamino, riboflavino ir kt. Vištos kiaušinio trynyje yra 0,2–0,3 g cholesterolio ir daug lecitino – 8,6 proc. (jis trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse). Būdami sudedamąja sveikos mitybos dalimi, kiaušiniai yra priskiriami gamtiniams koncentratams, kuriuose randamos visos maistinės ir biologiškai aktyvios gyvybiškai būtinos medžiagos. 

Atsakydamas į populiariausią Velykų klausimą „Kiek kiaušinių galima suvalgyti?“, prof. R. Stukas nedvejoja: „Jei žmogus maitinasi sveikai, prisilaiko sveikos mitybos rekomendacijų, tai ir kasdien suvalgius po kiaušinį nieko blogo tikrai neatsitiks.“

Patarimai apie Velykų stalą

Anot profesoriaus, jei žiemą valgėme nepakankamai daržovių ir vaisių, pavasarį galime jausti bendrą silpnumą, greitesnį nuovargį. Nusilpusi imuninė sistema, susilpnėjęs organizmas mažiau atsparus įvairiems neigiamiems aplinkos veiksniams, virusams, infekcijoms. Todėl ši pavasario šventė yra puiki proga pasirūpinti organizmo stiprinimu.

„Teikime pirmenybę organizmo imuninę sistemą stiprinantiems produktams. Tai – pirmosios šviežios pavasario daržovės, puikus vitaminų šaltinis: svogūnų laiškai, salotų lapai, špinatai, ridikėliai. Ypač svarbus vitaminas C, jo daug ne tik žalios spalvos lapų daržovėse, bet ir raugintuose kopūstuose. Gamindami patiekalus iš per žiemą išlaikytų daržovių, turėkime omenyje, kad vitaminų (ypač vitamino C) kiekis jose būna natūraliai kiek sumažėjęs“, – pataria prof. R. Stukas.

Dar viena svarbi taisyklė, pasak profesoriaus – maisto produktų įvairovė. Siekiant aprūpinti organizmą visomis medžiagomis reikia pasirūpinti, kad ant Velykų stalo būtų kuo daugiau skirtingų patiekalų.

„Gaminkime kuo naudingesnius sveikatai patiekalus, valgykime šviežius produktus, nepiktnaudžiaukime saldumynais, eksperimentuokime. Velykų patiekalų asortimentas didelis, jų pasirinkimą lemia senovinės mūsų tautos tradicijos ir mūsų skonis“, – sako profesorius.