2025 m. lapkričio 24 d. prof. Adolfui Laimučiui Telksniui (1930–2022) būtų sukakę 95-eri. Profesorius garsėjo kaip visapusiška asmenybė: pradėjęs savo veiklą kaip lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, vėliau prisidėjo prie interneto ryšio Lietuvoje atsiradimo, išmaniosios širdies ritmo matavimo sistemos kūrimo, buvo lietuvių šnekos technologijų plėtros idėjinis lyderis, vizionierius, informacinės visuomenės plėtros strategijos ekspertas, informatikos humanitarams Lietuvoje pradininkas.
Prof. A. L. Telksnys yra žinomas ir už mūsų šalies ribų. Jis vertinamas kaip ekspertas: buvo Europos Sąjungos (ES) e. infrastruktūros plėtros grupės ekspertas, Europos Komisijos Ateities technologijų tyrimo instituto ekspertas informacinės visuomenės plėtros klausimais, Tarptautinės informacijos apdorojimo federacijos IFIP Teorinio ir praktinio modeliavimo grupės narys.
Dirbdamas su technologijomis, jomis domėdamasis ir visą gyvenimą paskyręs informatikai, prof. A. L. Telksnys visada kitoje ryšio kanalo pusėje matė žmogų. Jis sakydavo, kad technologijos turi tarnauti žmogui, o jas kurti reikia taip, kad patogu būtų ne kūrėjui, bet tam, kuris tas technologijas naudoja. Kolegos ir visi pažinojusieji profesorių prisimena jo išskirtinį humoro jausmą, optimizmą ir iš toli girdimą užkrečiamą juoką.
Specialusis konstravimo biuras, skaičiavimo mašinos ir informeris
1960 m. vasarą A. L. Telksnys, grįžęs į Lietuvą po mokslų Maskvoje, tapo Specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (SMSKB) vyriausiuoju inžinieriumi. Jam buvo pažadėta, kad eidamas šias pareigas jis galės užsiimti tolesne moksline veikla. Dirbdamas SMSKB, jis prisidėjo prie pirmųjų lietuviškų skaičiavimo mašinų sukūrimo. 1967 m. sausio 1 d. A. L. Telksnys buvo paskirtas Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui (direktoriaus pavaduotojas – iki 1993 m.).
Po 12 metų A. L. Telksnys buvo paskirtas Matematikos ir kibernetikos instituto Skaičiavimo centro vadovu. Vadovaudamas šiam centrui, jis prisidėjo prie kitose šalyse sukurtos skaičiavimo technikos ir programinės įrangos tobulinimo.
Plačiai nuskambėjusi ir iki šiol prisimenama profesoriaus „pranašystė“, kurią 1968 m. publikavo laikraštis „Tiesa“. A. L. Telksnys prognozavo, kad po 50 metų mes turėsime nedidelius įrenginius – informerius, kuriais galėsime pasiekti milžiniškus informacijos kiekius. Dabar tai atrodo savaime suprantama, bet beveik prieš 60 metų prognozuoti interneto ryšio ir mobiliųjų įrenginių technologijų proveržį buvo labai drąsu ir tiems laikams – neįtikėtina.
Laikraščio „Tiesa“ 1968 m. sausio 1 d. straipsnis „Informeris vietoj laikrodžio“
Širdies ritmo matavimo tyrimai
Nuo 1970 m. beveik du dešimtmečius Matematikos ir informatikos institute, Atpažinimo procesų skyriuje, vadovaujant prof. A. L. Telksniui, dėmesys buvo skiriamas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būsenos analizei ir atpažinimui pasitelkiant širdies ritmogramas. Taikant šių tyrimų rezultatus buvo sukurta nemažai kompiuterizuotų prietaisų ir sistemų, tarp jų – širdies ritmogramų automatizuotos analizės sistema organizmo funkcinei būsenai vertinti (1977 m.).
1979 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo įdiegtas nuotolinis terminalas, 350 km ryšio linija sujungęs Palangą su Vilniumi. Palangoje dirbantys mokslininkai galėjo prisijungti prie kompiuterio, esančio Vilniuje, ir atlikti skaičiavimus. Tuomet tai buvo laiką pralenkęs įvykis.
1981 m. sukurtoji programinė įranga širdies ir kraujagyslių sistemos būsenoms analizuoti buvo pripažinta geriausia tais metais Lietuvoje sukurta įranga. Aštuntajame dešimtmetyje procesų analizės ir atpažinimo tyrimų rezultatai buvo naudojami bendradarbiaujant su tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos Erfurto medicinos akademija, vykdant bendrus darbus.
Atpažinimo procesų skyriaus tyrimų rezultatai taip pat buvo naudojami širdies ritmo, kraujospūdžio ir kvėpavimo procesų analizės darbuose, kurie buvo aptariami su Čekoslovakijos, Vengrijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos specialistais.
Interneto pradžia Lietuvoje
1991 m. akademikas A. L. Telksnys užmezgė ryšį su Oslo universitetu ir ėmėsi organizuoti palydovinio ryšio kanalą Lietuvai. Per tris mėnesius į Lietuvą buvo atgabenta reikalinga technika, o 1991 m. spalio 10 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, per palydovinį ryšį veikiantis interneto kanalas. Prof. A. L. Telksnio pastangomis Lietuvai pavyko iškovoti LT domeno vardą. Be to, pirmasis registruotas .lt domenas buvo mii.lt, kurį 1993 m. vasario 26 d. įkūrė tuometinis Matematikos ir informatikos institutas (dabar VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas). Profesorius dažnai prisistatydavo kaip prof. LT ir juokaudavo, kad lietuviškuose adresuose yra užkoduoti jo inicialai.
Vėliau A. L. Telksnys ėmėsi organizuoti Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklą LITNET, kuris į vieną sistemą sujungė visus aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų tinklus. LITNET buvo priimtas į bendrą Europos gigabitinių akademinių kompiuterių tinklą GEANT. Profesorius daug metų vadovavo LITNET valdybai.
1994 m. A. L. Telksnys tapo UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovu. Tuo metu idėja, kad kompiuterius visavertiškai gali naudoti ne tik informatikai, bet ir humanitarai, buvo labai inovatyvi. Šioje katedroje, veikusioje Matematikos ir informatikos institute (dabar DMSTI), buvo rengiama mokymo medžiaga, o kompiuterinio raštingumo mokomi filologai, istorikai, etnologai ir kiti humanitarinių specialybių atstovai.
Taip pat daug dirbama buvo su lietuvių kalbos ir kultūrinio paveldo skaitmeninimu: į skaitmeninę terpę perkeliami garso įrašai iš filologų ekspedicijų, kuriamos Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą pristatančios interneto svetainės, kompaktiniai diskai.
Prof. A. L. Telksnys
Projektas RAIN (2005–2008)
2002 m. A. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimo ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis sparčiuoju interneto ryšiu. Projektas labai sunkiai ir lėtai skynėsi kelią Lietuvos valdžios institucijose. Kaimo žmonės nebuvo laikomi potencialiais sparčiojo interneto naudotojais, skeptiškai į tokius projektus žiūrėjo ir daugelis kitų Europos valstybių internetinio ryšio specialistų. Tik dėl A. L. Telksnio lyderystės šis projektas pradėtas įgyvendinti ir jau po pirmojo etapo (2005–2008 m.) tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, o kartu prisidėjo ir prie to, kad Lietuva taptų viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių sparčiojo interneto srityje. Pasibaigus pirmajam RAIN projektui, A. L. Telksnys ir toliau aktyviai skatino kurti naujus projektus, pratęsiančius kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio interneto tinklo plėtrą (RAIN-2 ir RAIN-3).
Šių projektų įgyvendinimas tapo stimulu ir parama kitiems projektams, susijusiems su informacinių technologijų panaudojimu įvairiose srityse, tokiose kaip švietimas, viešasis administravimas, e. sveikata, viešos interneto prieigos suteikimas gyventojams.
Vienas iš tokių išskirtinių projektų, padariusių didelę įtaką Lietuvos gyventojams, buvo Billo ir Melindos Gatesų fondo inicijuotas ir didžiąja dalimi finansiškai paremtas Lietuvos bibliotekų modernizavimo projektas „Bibliotekos pažangai“. Panaudojant plačiajuosčio tinklo RAIN infrastruktūrą, 2008–2013 m. buvo iš esmės sustiprinti visų 1276 Lietuvos viešųjų bibliotekų, filialų ir padalinių techniniai pajėgumai ir gyventojų galimybės jomis naudotis. Įgyvendinus projektą, kurio metu buvo smarkiai pagerintos ir visų 2000 bibliotekininkų kompetencijos, Lietuvos viešosios bibliotekos tapo pagrindine jėga mokant ir konsultuojant gyventojus naudotis informacinėmis technologijomis.
Projektai LIEPA ir LIEPA-2 (2013–2020)
Prof. A. L. Telksnys yra ir projektų LIEPA ir LIEPA-2 iniciatorius. Įgyvendinant šiuos projektus buvo sukurti lietuvių šnekos garsynai, atpažinimo ir sintezės varikliai, paslaugos vartotojams, veikiančios asmeniniuose kompiuteriuose, ir varikliai bei paslaugos, skirtos mobiliesiems įrenginiams: išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir robotams humanoidams. Projekto LIEPA-2 vykdymo metu sukurti pirmieji pasaulyje lietuviškai kalbantys robotai humanoidai Liepa ir Ąžuolas.
Profesorius dar spėjo prisidėti prie projekto LIEPA-3 rengimo, tačiau jo pradžios nebesulaukė. Kolegos tęsia profesoriaus darbus – projektas LIEPA-3 bus baigtas 2026 m. balandį.
Įvertinimai
2014 m. už darbus informacinės visuomenės plėtros srityje prof. A. L. Telksnys buvo apdovanotas konkurse „Naujasis knygnešys“. Jis paskelbė daugiau kaip 180 mokslinių straipsnių, yra 6 išradimų autorius.
Prof. A. L. Telksnys su „Naujojo knygnešio“ apdovanojimu
1998 m. profesoriui suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas, po trejų metų jis apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2008 m. – Lietuvos mokslo premija.
2019 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje prof. A. L. Telksniui skirtas Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius. Tais pačiais metais Vytauto Didžiojo universitetas, minėdamas atkūrimo trisdešimtmečio sukaktį, už nuopelnus atkuriant ir stiprinant universitetą profesorių apdovanojo aukso medaliu. 2023 m. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose atidengtas profesoriui skirtas atminimo suolelis.
Komentarų nėra. Būk pirmas!