Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas profesorius Vaidutis Kučinskas, vadovaujantis VU ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centrui, neseniai šventė 60 metų jubiliejų.

Burtininkais pasitikima labiau

Profesorius pasakoja, kad Lietuvoje jo nuomone abejojama, nors kolegos užsienyje klausia jo patarimo: „Kartais kokiu nors klausimu pareiškiu savo nuomonę, ir žinau, kad esu 100 procentų teisus, bet kas nors, užimantis aukštesnes pareigas, pasako priešingai, ir tiki juo. Lietuvoje apskritai daugiau dėmesio kreipiama į burtininkus, o ne į mokslininkus.“

Prof. V. Kučinskas yra Europos žmogaus genetikos draugijos tarybos narys, Europos Komisijos nepriklausomas mokslo ekspertas. Ir nuo jo balso priklauso, kuriems ES genetikos mokslo projektams bus skirtas finansavimas.

Atskleidė lietuvių genofondo savitumą

Už knygoje „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje“ atskleistus tyrimų rezultatus prof. V. Kučinskas yra gavęs Lietuvos mokslo premiją. Knygą apie lietuvių genofondą profesorius rašė JAV, Švedijoje, Italijoje ir Lietuvoje.

Prof. V. Kučinskas pasakoja, kad lietuvių genofondas savitas, todėl ne visada galima perkelti užsienyje atliktų tyrimų rezultatus į Lietuvą. Lietuvių genofondo savitumas labiausiai išryškėjo tyrinėjant paveldimas ligas, pavyzdžiui, aterosklerozę, lemiančius genų pakitimus.

„Lietuvoje ligų diagnostikai naudojami genetiniai testai turėtų būti specifiniai, skirtis nuo Vakarų Europos. Tuo įsitikinome testuodami žmones atvežtiniais testais – jie nieko neranda, nes mūsų populiacijoje nėra tų genų pakitimų, kurių ieško, pavyzdžiui, Portugalijoje“, – kalba prof. V. Kučinskas.

„Tie patys vaistai skiriami visiems, bet jie tinka tik daliai žmonių. Dažniausiai naudojame tuos vaistus, kurie sukurti Vakaruose, bet jie ne visada tinka lietuviams. Tačiau reikia neužmiršti, kad dažnai farmacijos kompanijos klinikinius tyrimus atlieka Lietuvoje, nes čia pigiau“, – pasakoja Medicininės genetikos centro direktorius ir užsimena, kad neseniai pradėta vystyti nauja mokslo sritis – farmakogenetika.

Knygoje „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje“ daroma išvada, kad pagrindinis veiksnys, formavęs populiacijos įvairovę, buvo migracija. Pasak prof. V. Kučinsko, teorija, kuri kildina žmoniją iš Afrikos, teisinga.

Profesorius bando įtikinti ministeriją

Medicininės genetikos centras yra pagrindinė specializuota institucija, teikianti Lietuvos gyventojams genetinio šeimų konsultavimo ir paveldimų ligų diagnostikos bei gydymo paslaugas. „Lietuvos naujagimius tiriame tik dėl 2 ligų, o reikėtų dėl 20 ar 30 ligų. Dėl to diskutuojame su ministerija. Manau, kad yra lėšų, bet nėra politinio sprendimo. Jei liga nustatoma pirmą gyvenimo mėnesį ir pradedama gydyti, užauga normalus vaikas, o jei ne, dažniausiai būna protiškai atsilikęs“, – aiškina prof. V. Kučinskas.

Anot profesoriaus, yra daug pacientų, kurie serga retomis paveldimomis ligomis, juos gali išgelbėti genetikai. Kasmet Lietuvoje gimsta 10–15 nesveikų kūdikių, kuriems dėl genų tyrimų pavyksta pasveikti.

Genetikų tyrimų rezultatais džiaugiasi tos poros, kurias genetikai nuramina, kad vaikas gims sveikas. Tokių atvejų, pasak prof. V. Kučinsko, yra virš 90 procentų.

Užsienis nesuviliojo

Prof. V. Kučinskas yra gavęs daug pasiūlymų dirbti užsienyje, tačiau iki šiol dirba Lietuvoje: „Apie JAV visi pasakas pasakoja. Nežinau, kiek ten yra lietuvių, kurie yra gerai įsitvirtinę. Užsienyje gyventi psichologiškai sudėtinga, esi atskirtas nuo šeimos.“

Medicininės genetikos centro vadovo nuomone, geriausia dirbti Australijoje, kur ir žmonės malonūs, ir mokslo infrastruktūra išvystyta. Mokslininkas įsitikinęs, kad Lietuvos mokslo lygis pakiltų, jei į užsienį išvažiavę studentai grįžtų į Lietuvą: „Į Vokietiją studentai, pavyzdžiui, iš Irano, atvažiuoja 4 metams, bet pagal kontraktą jie negali ten pasilikti.“

Slovakijos kalnai – tik kalvos

Laisvalaikiu mokslininkas skaito grožinę literatūrą, istorines knygas, vaikšto į tapybos parodas, mėgsta su žmona Zita pasigrožėti kalvotomis Vilniaus vietovėmis, Verkių regioniniu parku, Europos parku. Profesorius V. Kučinskas priklauso Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klubui, nuolat bendrauja su atlikėjais, tačiau apgailestauja, kad dėl darbų gausos į koncertus nueina rečiau. Gerą fizinę formą profesorius palaiko nuolat sportuodamas.

Jaunystėje dėstytojas yra pabuvojęs Kaukazo ir kituose kalnuose. „Slovakijoje – tik kalvos, palyginus su Azijinės Europos dalies kalnais. Yra visi patogumai, bet nėra kalnų didingumo“, – pastebi prof. V. Kučinskas, oficialiai dirbantis 12 valandų.

Prof. V. Kučinsko mokslinė veikla

Prof. V. Kučinskas mokslinį darbą dirba jau beveik 40 metų. Umeå universitete Švedijoje ir Nacionaliniame vėžio institute JAV prof. V. Kučinskas dirbo kaip vizituojantis mokslininkas. Medicininės genetikos centro direktorius buvo vizituojantis profesorius Taivano nacionalinio Yang-Ming universiteto Genetikos institute, Londono universiteto Oftalmologijos institute, Bario universitete Italijoje. Profesorius yra parašęs daugiau kaip 500 mokslinių straipsnių lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Mokslininkas Sveikatos apsaugos ministeriją konsultuoja medicininės genetikos klausimais. Prof. V. Kučinskas yra Lietuvos bioetikos komiteto kolegijos narys, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, Amerikos žmogaus genetikos draugijos narys.