Sausio 30 d. įsteigta Vilniaus universiteto (VU) neakademinio personalo profesinė sąjunga (PROFSA). Apie šios organizacijos atsiradimą ir jos tikslus kalbamės su PROFSA pirmininku Redu Laukiu.

Pirmą kartą VU centrinėje administracijoje kilo iniciatyva įkurti neakademinio personalo profesinę sąjungą. Kas paskatino tokią bendruomenės iniciatyvą ir ką ji parodo?

Pirmiausia, žmonių telkimasis, būrimasis į grupes savaime yra labai geras dalykas. Ten, kur vyrauja pernelyg individualistinės nuostatos, netrunka suvešėti nusikalstamas abejingumas, atjautos artimui stoka, anonimiškumas ar nenoras prisiimti atsakomybę. Bendruomeniškumas lydi žmogų nuo pat jo atsiradimo žemėje pradžios, bendruomeniškumas leidžia pajusti draugų ir bičiulių palaikymą ir turėti atsvarą prieš galingesnes jėgas. Štai neseniai paskelbus apie Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų perkėlimą į Kauną daugelis šių ministerijų darbuotojų stojo į profsąjungą, nes su šia organizacija siejo viltis, kad jų teisės bus apgintos.

Antra, profesinės sąjungos pasaulio universitetuose yra normalus ir natūralus dalykas. Didesniuose Europos universitetuose dažnai veikia 3–5 profesinės darbuotojams atstovaujančios ir jų interesus ginančios organizacijos. Pavyzdžiui, Edinburgo universitete veikia 5 profesinės darbuotojų organizacijos (UCU, Unison, Unite, Prospect, EIS-ULA). Vienos jų atstovauja akademinei bendruomenei, kitos – administraciniam / techniniam personalui (non-teaching staff, support staff), trečios jungia kelias arba visas profesines grupes. Todėl nenuostabu, kad Europos universitetuose tiek akademinės, tiek neakademinės bendruomenės nariai yra atstovaujami net pagrindiniuose universitetų kolektyviniuose valdymo organuose, tokiuose kaip Taryba. Pavyzdžiui, Bristolio universiteto Taryboje darbuotojams atstovauja du akademinės bendruomenės ir vienas neakademinės bendruomenės narys.

Profesinės sąjungos Vilniaus universitete – irgi ne naujiena. Jau veikia keturios profesinės sąjungos: VU bibliotekos profesinė sąjunga, VU Kauno fakulteto darbuotojų atstovybė-profesinė sąjunga, VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesinė sąjunga „Fizika ir astronomija“ ir VU profesinė sąjunga. Tik šios darbuotojų organizacijos, išskyrus biblioteką, yra labiau orientuotos į akademinės bendruomenės poreikius. Neakademinio personalo interesai universitete iki šiol buvo nepakankamai ginami.

Vilniaus universitete dirba per 2000 neakademinio personalo narių (su bibliotekos darbuotojais). Šių darbuotojų indėlis siekiant VU tikslų yra milžiniškas, ypač reformos metu. Kita vertus, administracinis-techninis darbas bendruomenei yra mažai žinomas, nematomas, o valdžios požiūris į neakademinį personalą universitete jau daugelį metų atitinka požiūrį kaip į „apendiksą“ – lyg ir yra kažkur pilvo apačioje, bet neaišku, ką daro, ir dar tokius didelius rūpesčius sukelia („supūliuoja“).

Natūralu, kad anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti iniciatyvos, kurios siektų pakeisti tokį nepagrįstai iškreiptą supratimą apie neakademinius universiteto darbuotojus.

Iniciatyvos yra sveikintinas reiškinys, tačiau kol neturime kritinės masės, tol jokia grandininė reakcija nevyksta. Niekam jau ne paslaptis, kad Vilniaus universitete suplanuota centrinės administracijos reforma yra įklimpusi. Bendruomenė ne tik nesupranta, kur mes einame, bet ir nepritaria daugumai šios reformos priemonių. 2016 m. birželio–liepos mėnesiais atlikta bendruomenės narių apklausa parodė, kad bendruomenė menkai tiki reformos nauda, nepritaria kai kuriems jos įgyvendinimo būdams. Šios apklausos duomenimis, tik 28,8 proc. universiteto darbuotojų jaučiasi vertinami, net 16,6 proc. darbuotojų nėra girdėję apie kvalifikacijos kėlimo kursus, net 45,8 proc. darbuotojų netenkina priedų bei priemokų skyrimo skaidrumas. 2016 m. liepos mėnesį VU valdžia be jokio paaiškinimo pareiškė, kad planuoja atleisti 20 proc. neakademinio personalo darbuotojų. 2016 m. pabaigoje darbuotojų nepasitenkinimas pasiekė kritinę ribą. Gruodžio pradžioje susitikime su VU vadovybe darbuotojai atvirai išreiškė nepasitenkinimą vykdomos reformos sprendimų pagrįstumo trūkumu, neracionaliu lėšų naudojimu ir darbuotojų nuomonės ignoravimu. Didelį darbuotojų nepasitenkinimą kelia neskaidrios naujų darbuotojų atrankos. Darbuotojams yra visiškai neaišku, kodėl jie atleidžiami, kodėl seniai dirbantys darbuotojai diskriminuojami naujai priimamų darbuotojų atžvilgiu (ypač darbo užmokesčio klausimais), vieniems vadovams skelbiamos atrankos, kitiems – neskelbiamos, vieni darbuotojai turi dalyvauti atrankoje net į savo darbo vietas toms pačioms  funkcijoms vykdyti, o kiti – perkeliami be jokių konkursų ir atrankų. Po šio susitikimo tapo visiškai aišku, kad situacija turi nedelsiant keistis.

Taigi po dviejų mėnesių, 2017 m. sausio 30 d., susikūrė VU neakademinio personalo profesinė sąjunga (PROFSA).

Kokia bus šios profesinės sąjungos veikla? Kokie svarbiausi darbai?

Šviesaus atminimo rektorius profesorius Jonas Kubilius suformulavo svarbiausią Vilniaus universiteto idėją – tai kultūros, dvasios, proto universalumo idėja. Pagal Vilniaus universiteto Statutą universiteto veikla ir santykiai tarp bendruomenės narių grindžiami bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir pagarbos principu. Todėl ir PROFSA pagrindinė misija yra atstovauti neakademines funkcijas vykdantiems darbuotojams įgyvendinant šį principą kasdieniame darbe.

Vieną svarbų darbą PROFSA jau padarė. Įsteigus profesinę sąjungą darbuotojų akyse sužibo ugnelė ir viltis, kad bus geriau. Stengsimės jų nenuvilti ir nuosekliai spręsime aktualiausias neakademinių darbuotojų problemas.

PROFSA kartu su kitomis VU profesinėmis sąjungomis pasirašys kolektyvinę sutartį su VU centrine administracija. Tad svarbiausias mūsų darbas bus dalyvavimas VU kolektyvinės sutarties pasirašymo derybose. Taip pat aktyviai dalyvausime rengiant naujus neakademinio personalo darbo apmokėjimo nuostatus, reikalausime teisingo ir skaidraus darbo užmokesčio neakademines funkcijas vykdantiems darbuotojams. Sieksime, kad darbo užmokestis atitiktų kvalifikaciją, o vadovų atlyginimai būtų susieti su paprastų darbuotojų vidutiniu darbo užmokesčiu. Visomis teisėtomis priemonėmis  ginsime darbuotojų teises ir teisėtus interesus. Reikalausime, kad universiteto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir taupiai, svarbiausi sprendimai būtų priimti tik konsultuojantis ir į jų svarstymą įtraukiant darbuotojų atstovus, o vykdant reformą ir siekiant gražių tikslų nebūtų pamirštas darbuotojų orumas.

Kas, Jūsų manymu, yra svarbiausia šiandien neakademiniam personalui, dirbančiam VU? Kokie skauduliai, kokios problemos jaudina žmones?

Mūsų nuomone, universitetas yra labai sudėtingas gyvas organizmas. Nepasakysiu nieko originalaus. Žmonės pirmiausia nori būti užtikrinti, kad rytoj bent jau gaus sutartą darbo užmokestį minimaliems savo poreikiams patenkinti. Darbuotojai nori jaustis saugūs, kad vykdydami savo funkcijas žinotų, ko iš jų tikimasi, ir už gerą darbą jiems būtų atsilyginama geru žodžiu ir kitokiu paskatinimu. Žmonės nori pagarbos, jie nori būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir vertinami už savo indėlį. Ir pagaliau darbuotojai nori pasitikėjimo, iššūkių, kūrybinės laisvės ir galimybės realizuoti savo gebėjimus. Daugelis darbuotojų yra išsaugoję geranoriškumą ir šiltus jausmus universitetui, todėl yra pasiryžę dirbti ir stengtis kuriant universiteto gerovę.

Kokio bendradarbiavimo su VU vadovybe tikitės? Ko gero, šios kadencijos rektoratas bus pirmasis VU istorijoje, kuris kartu būtent su neakademinių darbuotojų  profsąjunga kurs naujas aktyvaus bendradarbiavimo tradicijas?

PROFSA yra atvira visokeriopam bendradarbiavimui optimizuojant universiteto darbą. Norime, kad ši nauja iniciatyva mažintų įtampą ir kurtų naujas iniciatyvas.