Naujieji metai ir vėl verčia spėlioti, kaip gyvensime artimiausius dvylika mėnesių. Pasak VU administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, 2010 m. turėtų būti gana įtempti, tačiau nežadantys kokių nors išskirtinių sunkumų. „Atsižvelgdamas į bendrą šių metų valstybės biudžeto asignavimų mažinimą ir į tai, kiek sumažėjo universiteto darbuotojų darbo užmokestis pernai, numanau, kad tarnybinių atlyginimų daugiau nemažinsime. Tik gali tekti kai kuriems kamieniniams padaliniams ir centrinės administracijos skyriams bei direkcijoms peržiūrėti priedų, kurie buvo mokami 2009 m., dydžius – jie gali mažėti keliais procentais“, – prognozuoja A. Pikturna.

Praėjusiais metais pirmą kartą pritaikytas krepšelių principu paremtas studijų finansavimas pasirodė esąs gana palankus Vilniaus universitetui. A. Pikturnos teigimu, pernai sėkmingai surinkti studijų krepšeliai padėjo VU kompensuoti 8,5 proc. valstybės biudžeto finansavimo mažinimą. Pasak administracijos reikalų prorektoriaus, šiais metais lėšų dalis, kuri pagal krepšelių metodiką surinkta pirmam kursui, yra didesnė, negu gavo visi kiti kursai kartu sudėjus. A. Pikturna prognozuoja, kad jeigu Vilniaus universitetui ir šiais metais pavyks taip pat sėkmingai pritraukti gabiausius abiturientus ir vėl surinkti pirmam kursui tiek pat krepšelių, kiek ir pernai, tai jau vien dviejų kursų, kuriems taikoma nauja valstybės finansavimo metodika, asignavimai bus didesni negu šiemet visiems kursams gautas finansavimas.

Tačiau, kaip pažymi prorektorius, naujoje metodikoje yra savų niuansų. „Perskirstant krepšelių lėšas iškilo klausimas – ar turime jas skirstyti remdamiesi vien ta metodika, pagal kurią lėšas gavome iš Švietimo ir mokslo ministerijos, ar turime galvoti apie kitokius būdus? Atlikę įvairius skaičiavimus ir analizes, nustatėme, kad skirstant lėšas pagal ministerijos metodiką tarp kamieninių padalinių atsirastų didelė disproporcija – daugiausia studentų į pirmą kursą priėmę fakultetai gautų tiek pat lėšų, kaip ir pernai, o prasčiau su krepšelių pritraukimo užduotimi susitvarkiusiems fakultetams asignavimai gali mažėti iki 26 proc., palyginti su praėjusiais metais. Todėl, pasitarę su dekanais, nusprendėme, kad skirstant asignavimus 2010 m. į studijų krepšelių normines kainas tik atsižvelgsime, o realiai lėšas skirstysim pagal 2008 m. VU nustatytą tvarką“, – teigia A. Pikturna.

Prognozuojama, kad pajamų, susijusių su studijų krepšeliais, šiais metais vis dėlto gali sumažėti. Tai lemia keli veiksniai. Pirmiausia, pastebima valstybės finansuojamų studentų skaičiaus mažėjimo tendencija. Labiausiai ji kol kas būdinga magistrantūros studijoms, nes Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė šių studijų finansavimo politiką ir smarkiai sumažino antrosios studijų pakopos valstybės finansuojamų vietų skaičių. Šiuos finansinius praradimus, pasak A. Pikturnos, iš dalies padeda kompensuoti lėšos, gaunamos iš mokančių už mokslą studentų.

Mažėjant baziniam mėnesiniam atlyginimui apie 5 proc. mažės ir studijų krepšeliai. Tai yra vienas iš parametrų, kuriam keičiantis, keičiama ir studijų kaina. „Viskas priklausys ir nuo to, kiek lėšų valstybė nuspręs skirti studijų krepšeliams. Tai lems valstybės finansuojamų vietų, kurias mes galėsime turėti, skaičių“, – sako A. Pikturna.

Vykdoma aukštojo mokslo reforma nulėmė ir kitą – mokslinių institutų prisijungimo prie universiteto – procesą. Tiesa, kol kas prie VU prijungtas tik Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Pasak A. Pikturnos, finansiniu požiūriu tai didelės įtakos universiteto gyvenimui nepadarė. „Tiesiog pagal susitarimą lėšos, kurios Švietimo ir mokslo ministerijos numatytos institutui, perduotos Vilniaus universitetui. Mes planuojame visas tas lėšas institutui ir skirti. Per artimiausius du mėnesius bus pabandyta padaryti kai kuriuos pertvarkymus, siekiant integruoti visą instituto ūkinę dalį ir eksploatavimo išlaidas į bendrą VU išlaidų sąmatą. Kurti tam reikalui atskirą eksploatavimo tarnybą būtų tiesiog neracionalu“, – mano A. Pikturna.

Lėšos, kurias universitetas uždirba pats ir kurios atsispindi specialiojoje programoje, prorektoriaus prognozėmis, turėtų išlikti praėjusių metų lygio. „Tiesa, šiais metais mums vėl turėtų sugrįžti pinigai už vadinamąsias nuomos paslaugas. Praėjusiais metais vyriausybė buvo priėmusi specialų nutarimą, pagal kurį 50 proc. pajamų, kurias universitetas gaudavo už šias paslaugas, reikėdavo grąžinti į valstybės biudžetą. Šiemet pajamos už nuomojamas patalpas vėl yra apskaitomos specialiojoje programoje, jos turėtų pasilikti universitete. Tai yra nemaži pinigai – iš nuomos uždirbame daugiau negu 1 mln. litų“, – sako A. Pikturna.

Besitęsiančio ekonominio sunkmečio akivaizdoje prorektorius universiteto bendruomenę ragina nepamiršti ir taupymo principų. „Mes esame mokslo universitetas. Mūsų tiksliųjų mokslų laboratorijos sunaudoja labai daug energijos. Praėjusiais metais įgyvendinome didelį taupymo projektą – visame universitete keitėme įprastas lemputes į taupiąsias. Tai leido sumažinti sunaudojamų elektros kilovatvalandžių skaičių, tačiau šiemet, trečdaliu didėjant elektros energijos kainai, numanome, kad elektros išlaidos vis tiek bus gerokai didesnės negu šildymo“, – prognozuoja A. Pikturna. Prorektorius pabrėžia, kad Vilniaus universiteto ūkio išlaikymas yra gana sudėtingas procesas ir brangiai kainuoja. Universitetas papildomai uždirba daug pinigų, tačiau, norint šiuo sunkmečiu ir toliau žengti į priekį, būtina visiems susitelkti, taupyti ir neišlaidauti.