Virusai puola ne tik žmones, bet ir bakterijas. Taip daro vedini vienintelio tikslo – „įsibrauti“ į bakterijų ląstelę, kad galėtų daugintis. Bakterijų virusai, arba bakteriofagai, kelia mirtiną grėsmę ląstelėms, nes pasidauginę dažnai „nužudo“ ląstelę.

Atlaikyti virusų puolimą padeda tam tikros apsaugos sistemos, panašios į žmogaus imuninę sistemą. Neseniai atrasta nauja bakterijų CRISPR-Cas imuninė sistema sulaukė didelio mokslininkų dėmesio. Šias sistemas pavyko paversti naujais genomo redagavimo įrankiais, kurie leidžia „ištaisyti“ genomo klaidas arba kryptingai jį keisti.
Dauguma CRISPR-Cas sistemų veikia kaip DNR molekulių „žirklės“, kurios sukarpo į ląstelę patekusią viruso DNR, ir neleidžia jam daugintis.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkai dr. Gintautas Tamulaitis, Miglė Kazlauskienė, dr. Elena Manakova, dr. Česlovas Venclovas ir prof. dr. Virginijus Šikšnys kartu su kolegomis iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos bakterijose surado molekulines „žirkles“. Jos kerpa ne DNR, o RNR molekules, kurios koduoja virusui reikalingus baltymus ir taip sustabdo virusų dauginimąsi.

Mokslininkai ištyrė šių RNR „žirklių“ veikimo principą ir parodė, kad jos sukarpo RNR molekules į smulkius fragmentus, t. y. veikia kaip RNR molekulių „naikinimo aparatas“, kurį galima perprogramuoti sunaikinant bet kurią RNR molekulę. Šis atradimas sukuria prielaidas universalių programuojamų molekulinių RNR „žirklių“ konstravimui.

Šie rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Molecular Cell“ (žurnalo cituojamumo rodiklis ~14). Tarp darbo autorių yra ne tik patyrę mokslininkai, bet ir VU magistrantė M. Kazlauskienė.