„Pedagogas turi nuolatos augti ir tobulėti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentė, projekto „Tęsk“ VU grupės vadovė Nijolė Radavičienė. Išskirtinis projektas pedagogams siūlo pedagoginę stažuotę, kurios metu įgyjama kompetencijų praktiniame darbe, sėkmingai integruojamasi į mokyklos bendruomenę, tobulinami ir kiti įgūdžiai. Koks yra šis projektas, kaip jis vyksta ir kas jau pasiekta, pasakoja N. Radavičienė.

Projekto poreikį padiktavo naujas reglamentas

Kaip teigia N. Radavičienė, naujasis pedagogo karjeros modelis (2017) projektuoja pedagogo karjerą kaip nuolatinį augimą ir mokymąsi. Šis modelis numato vienerių metų pedagoginę stažuotę, kuria turėtų prasidėti kiekvieno pradedančio pedagogo darbas švietimo įstaigoje.

„Tai buvo įtvirtinta naujajame Pedagogų rengimo reglamente 2018 m. Projektas „Tęsk“ kaip tik ir skirtas modelyje numatytai vizijai įgyvendinti. Viena pagrindinių projekto veiklų – vienerių metų pedagoginės stažuotės išbandymas. Projekto sumanytojas ir vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra ir 6 aukštosios mokyklos, vykdančios pedagogų rengimą, įskaitant ir VU“, – pasakoja projekto vadovė.

Projektas atliepia sudėtingas problemas

Daugelio Vakarų Europos šalių švietimo sistemose stažuotė pirmaisiais pedagoginio darbo metais jau yra įtvirtinta, todėl projekto „Tęsk“ vykdytojai turi galimybę pasisemti tarptautinių žinių ir remtis sėkmingiausia užsienio kraštų patirtimi. Pagrindiniai stažuotės uždaviniai – padėti pedagoginių studijų absolventui, įsidarbinusiam švietimo įstaigoje, realioje praktinėje veikloje įgyti pedagogo identitetą ir sėkmingai integruotis į mokyklos ar kitos švietimo įstaigos bendruomenę.

„Ne visiems tai pavyksta iš pirmo karto, ne vienam ir ašarų kainuoja. Pedagogo darbas iš šalies atrodo paprastas, o iš tikrųjų yra ypač sudėtingas, kaip ir kitos santykio profesijos. Gali išmokti teorines tiesas, abstrakčius principus, tačiau stojęs prieš klasę, pradinukų ar vyresnę, santykį pradedi kurti nuo nulio – kartais, kai mokiniai yra turėję patirties su prastu pedagogu, tai net nuo minuso“, – pasakoja N. Radavičienė.

Pasak projekto vadovės, svarbus aspektas yra tai, jog pedagoginėse studijose bent 30 kreditų yra skiriama pedagoginei praktikai, tačiau tai per mažas laiko tarpas sukauptoms žinioms įtvirtinti: „Kaip savo atsiliepime rašė vienas mūsų stažuotojas Jonas Leleckas, teatro mokytojas – pedagoginių studijų metu vykdomos praktikos nepakanka pirmiesiems pedagoginio darbo žingsniams, dėl to stažuotė turi didelį potencialą minėtai spragai įveikti.“

Projekte numatytos grupinės refleksijos, supervizijos, mokymai, kurių metu stažuotojai su kitais pradedančiais mokytojais dalijasi savo patirtimi, aptaria sudėtingesnius veiklos momentus ir pan. Pasak projekto vadovės, daugiausia įspūdžių ir idėjų darbui stažuotojai pasisėmė lankydamiesi gerosios patirties vietose.

„Stažuotoją lydi ir visokeriopą – dalykinę, metodinę ir gal net svarbiausią – žmogiškąją paramą teikia mokyklos skiriamas mentorius ir universiteto dėstytojas – stažuotės vadovas. Pradedančiajam mokytojui skiriama 2/3 įprasto mokytojo kontaktinio laiko, tad lieka daugiau laiko pasirengti ugdymo veikloms ir studijų metu įgytoms kompetencijoms gilinti praktiniame darbe“, – pasakoja N. Radavičienė.

Analizuojamas mokytojo vaidmuo

Projektas savo gaire laiko Geros mokyklos koncepciją, kurioje teigiama, kad gera mokykla džiaugiasi asmenybių įvairove. N. Radavičienė taip pat išskiria keletą bendrų bruožų, svarbių sėkmingai dirbančiam mokytojui.

„Tai pozityvus, savimi pasitikintis, vaikus gerbiantis, jais tikintis žmogus, kuriam pirmiausia rūpi ne pažymių ar lankomumo statistika, o vaikų augimas, jų asmenybių brendimas. Kaip tik tokius vadiname pašauktaisiais mokytojauti. Žinoma, kad galėtum vesti moksleivius jų augimo keliu, reikia gero išsilavinimo, o tokį garantuoja ne vien įgytas gero universiteto diplomas, bet ir nuolatinis, nepaliaujamas, refleksyvus mokymasis. Na, o mokytojo asmeninių savybių, išmanymo ir gebėjimų karūna – kūrybiškumas, kūrybiškas savo vidinių turtų panaudojimas ir kūrybiškas santykio su moksleiviais kūrimas“, – teigia ji.

Pasak projekto „Tęsk“ vadovės, dabar Lietuvoje bene aktualiau ne koks turi būti mokytojas, o kaip švietimo sistemos koordinatoriams, vadybininkams ir tikrintojams duoti erdvės jų kūrybai, ne kontroliuoti, o pasitikėti ir paremti: „Projekte „Tęsk“ su šiuo uždaviniu irgi nelengvai, bet dorojamės, vis dažniau pasidžiaugiame ne įvairiausiais protokolais, o gyvu pokalbiu, bendru darbu, refleksija, kurioje viskas ir atsiskleidžia. Manyčiau, labai svarbu pasitikėti tuo, kuris pasiryžo ir sunkiai, bet džiaugsmingai dirba mokykloje ar darželyje ir kelia pedagogo prestižą.“

Akivaizdūs pasiekimai

„Šiais mokslo metais koordinavome 8 stažuotes, turėjome 8 jaunus žmones, pradėjusius pedagoginį darbą – 4 pradinių klasių mokytojus, 4 dalykininkus. Bent 7 iš jų – mokytojai pagal pašaukimą, pedagoginis darbas juos iš tiesų veža. Tad nenuostabu, kad visų stažuotė pripažinta, visi jie buvo rekomenduoti tęsti mokytojo darbą. Ir šių, ir ankstesnių mokslo metų aštuonetukas, baigdami stažuotę, pažėrė tikrai gerų atsiliepimų apie savo mentorius, padėjusius jiems įsigyventi mokykloje, ir apie stažuotės vadovus, VU dėstytojus, su kuriais užsimezgė produktyvūs kolegiški santykiai“, – apie projekto pasiekimus pasakoja N. Radavičienė.

Stažuotojai buvo įtraukti ir į pedagogų rengimo procesus – dalijosi su studentais savo patirtimi, pristatė savo pamokas, dalyvavo studentų rašto darbų gynimuose, rašė atsiliepimus jau iš realios mokyklinės perspektyvos. Vis dėlto, pasak N. Radavičienės, kilo ir įvairių iššūkių.

„Šiais mokslo metais visiems didžiuoju iššūkiu tapo itin greitas persiorientavimas į nuotolinį mokymą, visi tą iššūkį priėmė ir sėkmingai dorojosi. Sunkiausia įsivaizduoti, kaip nuotolinis mokymas gali būti įgyvendinamas dirbant pradinėse klasėse. Nuotolinis darbas, anot stažuotojų atsiliepimų, labai individualizavo santykį ir patį ugdymą, suintensyvino bendradarbiavimą su tėvais“, – sako projekto vadovė.

Anot N. Radavičienės, karantino iškelti iššūkiai turėjo ir teigiamų padarinių – tėvai pamatė, koks sudėtingas, kūrybingumo, metodinio išmanymo ir įsijautimo reikalaujantis yra mokytojo darbas, o tai suformavo stabilesnio, brandesnio pradedančiųjų mokytojų santykio su tėvais pagrindą.

Modulio studijos pradedantiems pedagogams ir pedagoginės stažuotės

Modulio studijos – dar viena svarbi projekto „Tęsk“ veikla, suteikianti mokykloje jau dirbantiems ir platesnio dalykinio intereso siekiantiems galimybę įgyti vaikystės pedagogo (ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo) specializaciją. Šiam tikslui VU yra patvirtinti mokomųjų dalykų ir pedagoginės specializacijos 60–90 kreditų apimties moduliai, vykdomi pedagoginių studijų pagrindu.

„Nuo 2018 m. projektas „Tęsk“ finansavo daugiau nei pusantro šimto dirbančių pedagogų kvalifikacijos plėtrą per VU teikiamus studijų modulius. Ateinančiais mokslo metais atvirų modulių studijos tęsis, jų sąrašas buvo išplėstas, tačiau šiai projekto veiklai skirtų lėšų jau likę tik trylikai studentų. Priėmimo komisija dar liepos pradžioje atrinko geriausiai pasirengusius studijoms. Bet, kaip sakiau, galimybė pagerinti savo kvalifikaciją VU visada išlieka ir nauji bendri projektai leis palengvinti tokių studijų finansinę naštą“, – teigia N. Radavičienė.