Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis. Vieną jų skaitė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius. Jis papasakojo apie netikras naujienas, dezinformaciją ir kovos su ja būdus.

Melagingoms naujienoms kurti pasitelkiamos naujausios technologijos

Pranešime „Tiesa ir melas šiuolaikinėse medijose“ vizualiais pavyzdžiais dr. N. Maliukevičius kvietė panagrinėti melagingų naujienų ir propagandos strategijas, išmokti jas atpažinti ir suprasti. Anot VU dėstytojo, mūsų geografinė padėtis ir šalys kaimynės lemia gyvenimą savotiškame informacinio karo fronte, todėl darosi itin svarbu ugdyti informacijos vartojimo gebėjimus.

„Šiuolaikinėse medijose daug virtualumo, daug dėmesio skiriama vaizdinei medžiagai. O joje matoma tiesa gali keistis priklausomai nuo rėmo, kurį pasirenka viena ar kita žiniasklaidos priemonė. Iliustracijos ir jos kampo pasirinkimas sužadina mums skirtingas emocijas – kartais užuojautą, kartais agresiją, o tai jau skatina imtis tam tikrų veiksmų, diktuoja elgesį“, – kalbėjo dr. N. Maliukevičius.

Pranešėjas išryškino teisingos ir melagingos informacijos sklaidos skirtumus. Vadovaudamasis žymaus anglų rašytojo Jonathano Swifto mintimi, kad melas greičiau ir efektyviau pasiekia savo tikslą nei tiesa, dėstytojas kalbėjo apie manipuliavimą auditorijomis, pasitelkiant naująsias technologijas.

„Vienas iš naujausių technologinių pasiekimų – deep fakes naujienos, kai moderniausiomis priemonėmis sukuriami žymių, įtakingų asmenų netikrų kalbų vaizdo įrašai. Tokie buvo pasirodę su Baracko Obamos, Boriso Johnsono ir kitų asmenų pasisakymais. Tai labai pavojingas ginklas, nes reikiamas auditorijos suklaidinimo efektas pasiekiamas daug greičiau, nei teisinga, tikra informacija spėja tai paneigti“, –pasakojo VU dėstytojas.

Anot dr. N. Maliukevičiaus, kai kurie mokslininkai jau dabar itin akcentuoja deep fakes grėsmes, nes tokio vaizdo įrašo paviešinimas tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui – karinio konflikto ar rinkimų metu, gali sukelti daug neplanuotų padarinių: „Įsivaizduokite, jei vykstant kariniam konfliktui pasirodytų įtakingo asmens vaizdo įrašas, kuriame jis liepia pasiduoti, nesipriešinti ar imtis tam tikrų veiksmų – kaip reaguotų visuomenė?“

Pasak pranešėjo, tokiai melagingai informacijai, vadinamai fake news, itin tinka lietuviškas melagienos terminas, kuris apibūdina melagingą informaciją, prisidengusią naujienos pranešimo forma. Dr. N. Maliukevičiaus teigimu, melagienos yra šiuolaikinės politinės retorikos fenomenas, dezinformacijos ir propagandos skleidimo būdas, kuriam analizuoti dėstytojas siūlo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ekspertų išrastas technikas.

„Labai svarbu aptarti galimus pasipriešinimo dezinformacijai būdus, kuriuos pasiūlė Amerikos mokslininkai ekspertai, patys susidūrę su agresyvia propaganda. Jai demaskuoti buvo pasiūlytos septynios technikos, kurios gana paprastos, aiškios bei naudingos ir šiomis dienomis. Jos išdėstytos knygoje „The Fine Art of Propaganda“, – pasakojo dr. N. Maliukevičius.

Propagandos technikos ir bruožai

Pirmoji technika – „etikečių klijavimas“ (angl. name calling) yra tam tikrų neigiamą prasmę turinčių simbolių panaudojimas, susiejimas su oponentais. Pasak politinės komunikacijos eksperto, šią techniką sėkmingai naudoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Antroji – „blizgantys apibendrinimai“ (angl. glittering generality), kai pasitelkiama herojaus, didvyrio retorika, pritaikant įvairius pagražinimus ir apibūdinimus, kurie nėra paremti racionaliais argumentais.

Dar viena technika – „manipuliavimas asociacijomis“ (angl. transfer), kai be argumentavimo vieni faktai perkeliami, o kiti nutylimi. Kita itin paveiki technika – „ekspertų rekomendacijos“ (angl. testimonial) – apeliavimo į autoritetą būdas, siekiant įtikinti tam tikra informacija, dažnai naudojama politinėse ir kitokiose reklamose, pasitelkiant garsius žmones, autoritetus ar statistiką.

Taip pat su politine komunikacija glaudžiai susijusi technika – „tautos vardu“ (angl. plain folks), kuri, pasak dr. N. Maliukevičiaus, naudojama ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje: „Ji labai išryškėja, kai prasideda rinkiminės kampanijos laikotarpis ir kandidatai važiuoja pas rinkėjus. Nuolat pasikartojantis leitmotyvas, kai politikas lankosi mažesniuose regionuose – „aš kilęs iš šių kraštų“, „puikiai suprantu jūsų problemas“, siekiama save pristatyti kaip tos grupės atstovą.“

Dar viena – „bandos jausmo“ technika (angl. band wagon), akcentuojanti pritapimą prie bendruomenės ir tam tikrų visuotinių elgesio normų diegimą, anot VU dėstytojo, buvo plačiai naudojama bandant susidoroti su disidentais sovietmečiu. Septintąją propagandos techniką – „faktų parinkimą“ (angl. card stacking), kai argumentams pasirenkami tik tam tikri naudingi faktai, o nepalankūs nutylimi, politinės komunikacijos specialistas aiškina kaip žaidimą kortomis, kai išsitrauki tik sau reikalingus kozirius.

Dr. N. Maliukevičiaus teigimu, nors šios propagandos technikos nėra naujos, jas išmanant vertinti kasdien gaunamą informaciją ir naujienas, analizuoti vaizdo įrašus ir kitą vizualią medžiagą, atpažinti melagienas, dezinformaciją ir kitas manipuliacijas kur kas lengviau. VU dėstytojas pabrėžia, kad visuomenės ugdymas ir skatinimas atkreipti dėmesį bei kritiškai vertinti naujienas yra vienas pagrindinių kovos su propaganda būdų.