„Moderniosios biotechnologijos Lietuvoje siejamos su genų inžinerijos išsivystymu, o pastarosios atsiradimą lėmė restriktazės fermentas, atrastas XX amžiaus septintajame dešimtmetyje“, – diskusijoje „Biotechnologijos Lietuvoje“ sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius Juozas Rimantas Lazutka.
Jo teigimu, biotechnologijos yra ta sritis, kurioje proveržį pasiekti gali tik jauni žmonės: „Čia reikia jaunų, gerai veikiančių smegenų, kurios dar neįstatytos į kokius nors rėmus.“ Tai, kad biotechnologijos Lietuvoje turi didelį potencialą, patvirtina ir kovą atidarytas Jungtinis gyvybės mokslų centras. Jis, VU Chemijos fakulteto prof. Eugenijaus Butkaus teigimu, sudaro prielaidas aukšto lygio moksliniams pasiekimams, galbūt tarp jų – ir Nobelio premijai. Tačiau reikia, kad mokslininkai kuo daugiau bendrautų ir bendradarbiautų, nes moksle labai svarbu turėti gerą komandą.
Ne ką menkesnis vaidmuo tenka ir finansavimui. Tačiau pinigai atneša naudą tada, kai panaudojami prasmingai ir kryptingai. Pasak prof. E. Butkaus, dabar situacija liūdna, nes nėra konkursinių finansavimo šaltinių, o gyvybės mokslai brangiai kainuoja. „Kadangi finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto, ji turėtų prioritetizuoti mokslo sritis. Negalime visur siekti vienodai išlaikyti tam tikro mokslo lygį. Reikia matyti realią situaciją“, – įsitikinęs Chemijos fakulteto profesorius. Prof. J. R. Lazutka šypteli, kad mokslininkai finansavimu turbūt patenkinti tik Šiaurės Korėjoje.
Diskusijoje VU profesoriai aptarė mūsų šalies biotechnologijų pramonę. Ji išaugo iš 1975 m. įkurto Sąjunginio taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų instituto. Jame plėtotos mokslinių tyrimų kryptys padėjo pagrindą dabartinei Lietuvos biotechnologijai. Dalis minėto instituto buvo privatizuota įkuriant pirmąsias moderniosios biotechnologijos įmones, o iš likusio mokslinio potencialo suformuotas VU Biotechnologijos institutas.
Jis pernai minėjo 40-metį. Per šį laiką institutas ne tik tapo gyvybės mokslų lyderiu Lietuvoje, bet ir sulaukė tarptautinio pripažinimo molekulinės biotechnologijos srityje, apimančioje baltymų ir nukleorūgščių technologijas, bioinformatiką, imunodiagnostiką, epigenomiką, vaistų kūrimą, mikroskysčių bei genomo redagavimo technologijas. VU mokslininkai tvirtina, kad VU Biotechnologijos instituto stiprybė – jaunas kolektyvas, nes mokslininkų amžiaus vidurkis siekia tiek metų, kiek ir pačiam institutui.
Sąjunginio taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų instituto darbuotojai įkūrė gerai žinomas uždarąsias akcines bendroves. Tarp jų paminėtinos „Biota“, „Biok“, „Biocentras“, „Fermentas“. Pastarąjį 2010 m. įsigijo amerikiečių kompanija „Thermo Fisher Scientific“.
„Fermento“ augimui ir plėtrai reikėjo didelių investicijų, todėl bendrovė buvo priversta ieškoti finansavimo šaltinių. Derybos dėl pardavimo vyko kelerius metus. Globaliame pasaulyje toks kelias dažnai neišvengiamas. Tačiau visuomet reikia matyti jo atveriamas galimybes“, – komentuoja VU Chemijos fakulteto profesorius. Prof. J. R. Lazutka priduria, kad tai buvo vienas sėkmingiausių pardavimų ne tik Lietuvos verslo istorijoje. Sandorio vertė – 260 mln. JAV dolerių.
Diskusiją „Biotechnologijos Lietuvoje“ organizavo „Vilnius iGEM“ komanda.
Komentarų: 2
2016-07-25 14:02
AudronėManau, kad nėra nei jaunų nei senų mokslininkų, yra arba mokslininkai arba ne.
Daug didesnis vaidmuo tenka finansavimui, ką patvirtina ir Biotechnologijos instituto, pavyzdys (jo finansavimas jau nuo pat pradžios, Sąjunginio taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų instituto, ryškiai skyrėsi nuo kitų Lietuvos institutų).
Dar dėl prioretizuotų mokslo sričių, kadangi moksle svarbiausia yra kūrybinis elementas, niekada nežinai kurioje vietoje jis išsiskleis.
O grąža moksle (http://bmcmedicine.biomedcentral.com/articles/10.1186/1741-7015-12-99) garantuota – vienas atradimas, išdygęs bendroje terpėje atperka kitus.
2016-07-27 14:24
Labai senas docentasKokia diskriminacija? Proveržį biotechnologijose gali pasiekti taip pat ir seni docentai.