Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu vadovautis patikima, autoritetingų šaltinių informacija, nes visuomenėje ir socialiniuose tinkluose sparčiai plinta gandai, melagingos naujienos. Svarbu ir išlikti ramiems bei rasti veiklos, kol tenka izoliuotis namuose. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkas doc. dr. Antanas Kairys LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ patarė, kaip išvengti panikos pandemijos metu ir kaip leisti laiką namuose.

Anot doc. A. Kairio, natūralu, kad susidūrus su didele grėsme, kuri yra iki galo nesuprantama ir nauja, reaguojama su dideliu nerimu. Todėl dažnai žmonės bando nuo jos apsisaugoti jiems žinomais būdais – kaupiant maisto, būtiniausių daiktų atsargas. Tačiau psichologas sako, kad šiandien prie panikos kėlimo prisideda didelė informacijos gausa ir ją taip pat reikia suvaldyti.

„Vienas iš pagrindinių dalykų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį ir kontroliuoti, yra medijos naudojimas. Geriausias būdas susikelti nerimą ir padidintą baimę – nuolat stebėti žinias tiek portaluose, tiek kituose informacijos šaltiniuose, nuolat skaityti Facebook žinutes. Nori nenori – nerimas kils, aš tai jaučiu pats. Vienas geriausių būdų, kaip to išvengti, yra žinių dieta – riboti informacijos vartojimą iki vieno skaitymo per dieną ar panašiai ir neskaityti visko, kas papuola, o atsirinkti tik tą informaciją, kuri yra patikimiausia“, – sako doc. A. Kairys.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkas doc. dr. Antanas Kairys.

Psichologo nuomone, atsiribodami nuo intensyvaus naujienų srauto, turime unikalią galimybę neskubėti ir gyventi lėtai, kuri pasitaiko retai. Dažnai dirbančio žmogaus, ypač didmiesčiuose, gyvenimas yra lėkimas, skubėjimas, o dabartinė situacija leidžia išsijungti internetą porai valandų ir užsiimti kita veikla, pavyzdžiui – tiesiog skaityti knygą.

„Būti izoliacijoje – tikrai iššūkis, todėl reikia panaudoti šį laiką veiklai, kuriai iki šiol to laiko nebuvo – gal užsiimti savo pomėgiais, o gal tiesiog pažiūrėti pro langą ir nieko neveikti. Bet svarbu neprarasti ir rutinos. To, kas anksčiau duodavo struktūrą mūsų dienai – kėlimosi, važiavimo į darbą ir kitko, dabar neliko. Todėl turime sukurti naują rutiną – keltis, eiti miegoti, pietauti, sukurti būdą, kaip jausti ramybę, kontroliuoti savo laiką“, – pataria psichologas.

Doc. A. Kairys sako, kad šis laikotarpis – ir intensyvesnis laikas kartu, nes šeimos nariai drauge praleidžia daug daugiau laiko. Tokiu atveju namuose natūraliai padaugėja trinties ir konfliktų. Ekspertas siūlo įvertinti kito žmogus norus ir poreikius, suprasti, kad jų požiūris į tą pačią situaciją gali skirtis, palaikyti ryšį ir su kitas žmonėmis.

„Geriausias patarimas – kalbėtis ir neignoruoti kito žmogaus poreikių. Izoliuojantis namuose nereikia izoliuotis socialiai, o medijos turinio vartojimo ribojimas neturėtų būti bendravimo ribojimas. Labai svarbu palaikyti ryšį su mums artimais žmonėmis, ypač su tais, kurie gyvena vieni, kuriems tai ypač svarbu“, –  teigia ekspertas.

Jis sako, kad nežinia ir grėsmės situacija sukuria palankią terpę melagingai informacijai plisti, kuri taip pat prisideda prie panikos kėlimo visuomenėje, todėl ją vertinti siūlo itin atsakingai.

„Jau girdėjome gandų, kad virusą paskleidė Rusija, Amerika, Kinija, Billas Gatesas. Tai irgi yra natūralu, nes turime situaciją, kuri iki galo neaiški. Neturime galutinių žinių, iš kur virusas atsirado, kaip plinta, o kai informacijos trūksta, atsiranda sąmokslo teorijos, tai būdinga interneto, socialinių tinklų erdvei. Reikalingas informacinis raštingumas – kasdien plinta nauja informacija ir interpretacija, todėl turime būti budrūs, nes ją patikrinti labai sunku“, – pataria doc. A. Kairys.

Daugiau apie tai, kaip atsirinkti patikimą informaciją ir apsisaugoti nuo netikrų naujienų apie koronavirusą, čia.