2019 m. gegužės 24–25 d. Vilniaus universitete (VU) vyko tradicinis kasmetinis kongresas „Dialogai“, į kurį susirinko psichologai, dirbantys mokslinį ir praktinį darbą. Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Filosofijos fakultetas jungia įvairias mokslo kryptis, o ir psichologai dirba ne vienoje srityje. Tad šio kongreso tikslas – siekis užmegzti dialogą tarp mokslininkų ir praktikų, psichologų ir kitų mokslų atstovų, VU ir kitų universitetų ir įstaigų, kad būtų galima kartu padiskutuoti ir aptarti aktualiausius psichologijos mokslo klausimus.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė džiaugiasi, kad net plenariniai pranešimai buvo kitų mokslų atstovų – Osvaldas Rukšėnas, VU Gyvybės mokslų centro profesorius, Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, kėlė klausimą, ar žmogus ir išliks žmogumi, o svečias iš Rumunijos Dragosas Iliescu, Bukarešto universiteto profesorius, kalbėjo apie dabarties valstybę ir ateities perspektyvas. Kaip teigia V. Pakalniškienė, startas buvo įdomus: „Plenariniai pranešimai iškėlė klausimą, kas mūsų laukia ateityje ir kaip tai paveiks psichologų darbą bei patį žmogų. Dauguma mūsų susimąstė apie tai, kad pats darbas pasidaro kitoks. Technologijos ateina į psichologų darbą, į patį žmogų ir todėl viskas turėtų kažkaip keistis.“

Kongreso metu vyko projektų pristatymai. „Tai nauja patirtis. Komanda iš institucijos trumpai pristatydavo, kokiuose projektuose dalyvauja, ypač daug dėmesio skirdama tarptautiniams projektams. Taip užmezgamas dialogas, sužinoma, ką veikia kolegos, kitos institucijos. Be to, sužinoma, kokios galimybės yra prisijungti, bendradarbiauti, kyla naujų idėjų“, – sprendimą pristatyti projektus komentavo V. Pakalniškienė.

Į renginy buvo pakviesti ir du svečiai iš užsienio – jau minėtas D. Iliescu iš Rumunijos ir Lundo universiteto Psichologijos departamento docentė Daiva Daukantaitė. „Tikrai buvo įdomu paklausyti, kaip gyvena kitos šalys, kaip ten mąsto žmonės, su kokiais klausimais psichologai susiduria kitur“, – sako V. Pakalniškienė.

Šiais metais kongrese buvo įvairių sesijų. Visos temos buvo atlieptos, nors daugiausia jų buvo iš klinikinės sveikatos, vien dėl to, kad šioje srityje yra daugiausia dirbančių specialistų. Tačiau buvo nagrinėtos tiek teisės, tiek edukacijos, tiek vaiko psichologijos temos.

Be jau tradicinių, buvo atrastos ir gana naujos psichologijos krypties temos. Į paviršių iškilo ekologija – klausta, kokios sąsajos tarp ekologijos ir psichologijos, kalbėta apie gamtosaugą psichologiniu požiūriu. Žinoma, nemažai dėmesio sulaukė ir interneto tyrimai, kurie šiuo metu labai aktualūs. Taip pat buvo skirta dėmesio ir vertinimo instrumentams. Be to, buvo įdomių diskusijų, pvz., apie etines dilemas tyrimuose ir ne tik juose, bet ir psichologų praktiniame darbe. Kad ir dirbant su studentais – su tuo susiduriama kasdien ir kartais net nesusimąstoma apie šiuos klausimus.

„Dėmesio sulaukė LSMU profesorės Nidos Žemaitienės, pelniusios Gučo premiją, kuri skiriama Lietuvos psichologų sąjungos už nuopelnus Lietuvos psichologijos mokslui, pranešimas apie tai, kaip psichologai reaguoja ir turi reaguoti į didelio masto nelaimes. Profesoriaus Albino Bagdono pranešimas apie Vladą Lazersoną priminė ir istorinę praeitį, pristatė tai, ko mes kaip psichologai nežinojom. Tad buvo labai įdomu. VU Psichologijos instituto docentė Ilona Laurinaitytė kalbėjo apie smurto fenomeną. Ji sugebėjo pažvelgti į šią temą iš įvairių perspektyvų – žmonių, kurie susiduria su tuo, kurie dirba su smurtu. VU Psichologijos instituto profesorius Evaldas Kazlauskas išsamiai pristatė psichotraumatologijos tyrimus“, – pasakojo V. Pakalniškienė.

Šių metų psichologų kongresas sulaukė nemažai dalyvių, buvo aprėpta daug sričių ir kiekvienas atrado tai, ką galėjo ir norėjo atrasti.