Lapkričio 30 – gruodžio 2 d. Lietuvoje šeštą kartą svečiavosi Nobelio ekonomikos premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris.  Vizito metu jis apsilankė ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC), kur sausakimšoje auditorijoje skaitė paskaitą „Narrative Economics and Neuroeconomics“.

 „Naratyvinė ekonomika – tai naratyvai ir istorijos, kurias žmonės pasakoja vieni kitiems, kaip ekonominių pokyčių šaltinis. Idėjos plinta kaip virusai – pagalvokite, kiek daug ekonominių pokyčių įvyko vien todėl, kad kokia nors idėja staiga ir labai greitai išpopuliarėjo ir paveikė žmonių protus“, – pasakojo R. Shilleris.

Žmonės visais laikais siekė išpopuliarėti, norėjo, kad jų idėjos ir pasakojimai paplistų visame pasaulyje. „Naratyvas, kaip aš jį šiuo atveju suprantu, yra tam tikras istorijos pasakojimo būdas, kuris paverčia ją spalvingesne, gyvybingesne. Pasakotojas priima tam tikrus sprendimus, kad jo istorija taptų įdomesnė, užkrečiama, kad klausytojas norėtų ją kuo greičiau perpasakoti kitiems“, – aiškino ekonomistas.

Kalbėdamas apie naratyvo galią R. Shilleris prisiminė du labai svarbius mokslininkus: Albertą Einsteiną ir Erwiną Schrödingerį. A. Einsteinas buvo žymus fizikas, suformulavęs reliatyvumo teoriją, tačiau kartu ir spalvinga asmenybė, o sendamas įgavo ir savotišką „išminčiaus išvaizdą“ – mokslininką supo įvairūs naratyvai, todėl jo asmuo ir veidas tapo visuotinai atpažįstami, todėl mes tiek daug apie jį žinome ir dažnai prisimename.

„Bet jeigu pažiūrėsime į E. Schrödingerio darbą – jis ne ką mažiau svarbus nei A. Einsteino. Jis iš esmės sukūrė kvantinę mechaniką, tad kodėl mes tiek daug nekalbame apie E. Schrödingerį? Pažvelkite į jį – tai, žinoma, puikiai atrodantis vyras, tačiau jo asmenybė niekuo neišsiskiria. Spalvingos, įdomios istorijos ir žmonės, kuriuos jos supa, mums visada atrodys priimtinesnės ir artimesnės, mes norėsime jas atkartoti, nes geriau jas prisiminsime“, – pasakojo R. Shilleris.

Jo teigimu, susidomėjimas naratyvais, kaip varančiąja žmonių elgesio jėga, jau kurį laiką auga. Pavyzdžiui, ne vieną dešimtmetį populiarus yra robotų naratyvas. „Tai yra mūsų laiko pasakojimas – mes visi mąstome apie tai, kas mums nutiktų, jeigu robotai ar dirbtinis intelektas užgrobtų pasaulį, galvojame, ar automatizacija nepasiglemš mūsų darbų. Tokie naratyvai gali daryti įtaką mūsų sprendimui, kaip leisti pinigus arba, atvirkščiai, juos taupyti, tai skatina mus toleruoti aukštas būsto kainas, nes mes vis tiek norime juos nusipirkti ir jaustis saugiau turėdami kokių nors investicijų“, – teigia mokslininkas.

Didžiosios depresijos metu žmonių susirūpinimas dėl mašinų, pakeisiančių žmogaus darbą, buvo kaip niekad išaugęs, bet nuo to laiko tik smuko žemyn – iki dabar. „Bet Google trends nebepamatysite žodžio „robotas“ – dabar žmonės domisi universaliosiomis bazinėmis pajamomis, per pastaruosius metus informacijos apie jas paieška išaugo neįtikėtinai. Kodėl mums tai rūpi? Aš manau, kad tai yra naujos epidemijos pradžia, ir siečiau ją su robotais“, – teigia R. Shilleris. Universaliosios bazinės pajamos – prieš 70 metų atsiradusi idėja, kad kiekvienas žmogus turėtų nuolatos gauti tam tikrą pinigų sumą iš valstybės. Pasak mokslininko, apie jas vėl pradėta aktyviai galvoti dėl atsigaunančio robotų naratyvo – žmonės vėl pradeda jaudintis, kad mašinos pakeis žmones. R. Shillerio manymu, tai svarbu ekonomikai, bet kol kas dar ne itin rūpi ekonomistams.

„Mes turime per Google Ngram prieinamus kelių šimtų metų duomenis ir galime juos naudoti, siekdami suprasti praeities įvykius, norėdami sudaryti ekonomikos istoriją. Turime bandyti suvokti, kaip veikia virusinės idėjos ir kokią įtaką naratyvai iš tiesų daro mūsų ekonomikai“, – užbaigė Nobelio premijos laureatas.