VU Gyvybės mokslų centro biochemiko Rapolo Žilionio kartu su kolegomis iš Harvardo universiteto atlikti tyrimai vėl sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje kalbama apie plaučių vėžio tyrimus žmogaus ir pelės organizmuose, vainikavo daugiau nei trejus metus trukusį intensyvų darbą,

Naujausias darbas – plaučių vėžio tyrimas

Apie VU Gyvybės mokslų centre dirbančio R. Žilionio darbus išgirstame jau ne pirmą kartą. Neseniai mokslininkas prisidėjo prie naujo kvėpavimo takų ląstelių tipo atradimo, o šį kartą straipsnyje, publikuotame žurnale „Immunity“, kartu su kolegomis pristatė itin aktualios plaučių vėžio tyrimų srities rezultatus. Šio straipsnio apžvalgos pasirodė ir pasauliniuose mokslo populiarinimo tinklalapiuose bei Harvardo universiteto apžvalgoje.

Pasaulis R. Žilionio kartu su kolegomis atliktu tyrimu susidomėjo neatsitiktinai. Šis darbas susijęs su imuninių ląstelių tyrimais ir galimybėmis vėžio gydymui naudoti imunoterapiją.

„Straipsnyje aprašomi daugiau nei trejų metų darbai, kuriuos atlikome bendradarbiaudami su dr. Allono Kleino ir dr. Mikaelio Pitteto laboratorijomis. Sujungėme kompetencijas vėžio imunologijos ir pavienių ląstelių RNR sekoskaitos srityje siekdami geriau suprasti skirtumus tarp žmogaus ir pelės imuninių ląstelių, infiltruojančių plaučių navikus“, – apie naujausią tyrimą pasakoja R. Žilionis.

Pelės – svarbiausios pagalbininkės

Pasak mokslininko, atliekant šį tyrimą buvo dirbama su pelėmis, nes būtent jos yra svarbiausias modelinis organizmas tiriant daugelį žmogaus ligų ir ieškant vaistų joms gydyti.

„Lyginamieji darbai, tokie kaip šis, leis platesnei mokslininkų bendruomenei sutelkti dėmesį į tuos pelės biologijos aspektus, kurie tinka ir žmogui“, – sako R. Žilionis. VU Gyvybės mokslų centro darbuotojas pasidžiaugė, kad galimybę atlikti šį tyrimą suteikė kito lietuvių mokslininko – dr. Lino Mažučio – kartu su dr. A. Kleinu 2015 m. sukurta didelio našumo ląstelių tyrimo technologija.

„Gali kilti klausimas, kodėl mes, mokslininkai, naudojame būtent peles. Atsakymas paprastas – žmogaus ir pelės organizmai turi daug panašumų, o pelių tyrimai yra patogūs dėl ekonominių priežasčių ir gerai išvystytų molekulinių įrankių šiems gyvūnams manipuliuoti. Dėl genetinio panašumo pelės serga tokiomis žmogiškomis ligomis kaip vėžys, diabetas, širdies ligos, nutukimas. Šiandien dauguma mokslininkų tirdami peles prieš savo mato ne graužiką, o mažą žmogaus modelį“, – pasakoja R. Žilionis.

Žmogaus organizmas – unikalus

Tačiau mokslininkas pažymi, kad, nepaisant šių panašumų, žmogaus organizmas yra unikalus ir ne visi tyrimai, atlikti su pelėmis, suteikia pakankamai naujų žinių, kad padėtų gydyti žmoniją kamuojančias ligas.

„Vis dėlto žmogus nėra pelė, todėl tik dalis atradimų vėliau sėkmingai pritaikomi žmonėms. Nors yra nemažai panašumų tarp žmogaus ir pelės organizmų, tačiau yra ir skirtumų. Vienos konkrečios ligos – plaučių vėžio – atveju pradėjome tuos panašumus ir skirtumus vardinti sistemingai. Tai tapo atspirties tašku tolimesniems tyrimams siekiant išplėsti imunoterapijos taikymo ribas“, – atskleidžia tyrėjas.

Mokslininko straipsnį galima rasti čia.