Sakoma, kad geriausiai suprasti problemą ir ją spręsti galima tik pačiam akis į akį su ja susidūrus. Mano darbas man suteikia galimybę tarsi iš vidaus pažvelgti į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, joje vykstančius pokyčius ir ateities perspektyvas. Mano manymu, vienas aktualiausių ir daugiausia permainų žadantis yra bendros, daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančios kreditų perskaičiavimo sistemos (ECTS) įvedimas Lietuvoje.

Darbdavių ir universitetų dialogas – kelias į sėkmę

Prisipažinsiu – pati, kaip darbdavė, gavusi kvietimą dalyvauti ECTS projekte, apsidžiaugiau. Savo darbe beveik kasdien matau, kad studijuojant tokią praktišką specialybę kaip socialinis darbas prireikia labai daug praktinių įgūdžių. Kyla logiškas klausimas – kur ir kokios trukmės turėtų būti praktinis mokymas? Atsakymas į šį klausimą ir bus vienas iš ECTS projekto rezultatų.

Darbdaviai per šį projektą turi galimybę glaudžiau bendradarbiauti su mokymo įstaigomis ir įvertinti, kokius darbo rinkos ir aukštojo mokslo iššūkius mums dabar tenka įveikti, kokių sugebėjimų, įgūdžių bei žinių reikia jaunam žmogui, kad jis taptų savo srities specialistu. Darbdavių ir aukštųjų mokyklų dialogas, perskaičiuojant kreditus, padės pagerinti esamą studijų kokybę – nuspręsti, ar daugiau praktinių, ar teorinių paskaitų valandų reikia dalykui. Svarbu ir tai, kad studijų metu studentas įgytų kuo daugiau praktinių įgūdžių ir tai jam padėtų veiksmingiau pradėti dirbti ir supažindintų su tikrove.

Man viena vertingiausių patirčių tapo galimybė išgirsti, kaip jaunam žmogui sekasi pritapti naujame darbe. Juk dažnai nutinka taip, kad naujas darbuotojas garsiai neišdrįsta pasakyti, kas yra negerai, todėl šis projektas suteikia galimybę išgirsti konstruktyvią kritiką ir skatina darbdavius suprasti, kaip jie galėtų padėti jaunam specialistui. Taip pat paaiškėjo, kad baigusiems studijas žmonėms pritrūksta darbo su dokumentais patirties, todėl perskaičiavus kreditus galbūt atsirastų vietos ir šiam dalykui. Tikiu, kad tik žinodamas savo klaidas gali judėti pirmyn.

Patys studentai nori geresnės studijų kokybės

Man buvo labai įdomu dalyvauti tyrimų focus grupėse ir stebėti bakalauro bei magistro socialinio darbo programas baigusių absolventų susitikimą. Paaiškėjo, kad tą patį dalyką skirtingu metu studijavę žmonės skirtingai vertindavo jo reikalingumą. Vieni teigė, kad dalykas jiems buvo labai naudingas, o kiti manė, kad tai buvo tik laiko gaišimas. Taip nutiko, nes juos mokė skirtingi dėstytojai. Tokios skirtingos nuomonės rodo, kad universitetai turėtų daugiau dėmesio atkreipti į dėstytojus, nes nuo jų darbo metodų priklauso net studento nuomonė apie universitetą. Tikiuosi, kad kai kreditai bus perskaičiuoti pagal ECTS sistemą, paaiškės ir ko studentas tikisi iš dėstytojo, ir ko dėstytojas tikisi iš studento.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, socialinio darbo studentams trūksta žinių apie įvairias ligas, nes jiems dažnai tenka dirbti su senais žmonėmis. Įvairiose studijų programose iš tikrųjų yra nemažai spragų. Išklausiusi studentų lūkesčių, savęs paklausiau: kaip mes galėsime į studijų programą įtraukti naujų dalykų, neišbraukdami senųjų? Studentų nenoras atsisakyti jau anksčiau dėstytų dalykų rodo jų motyvaciją ir norą tobulėti. Jei jie to nenorėtų, lengviausias kelias būtų nieko nekeisti ir plaukti pasroviui, tačiau jie žengia sudėtingesniu keliu ir siekia aukštesnių standartų.

Laukia dar ilgas kelias

Nors tiek studentai, tiek darbdaviai, tiek aukštosios mokyklos siekia bendradarbiavimo, tačiau prieš akis dar laukia ne viena problema ir jos sprendimų paieškos. Vienas aktualiausių klausimų yra tai, kad, baigęs vienos studijų programos bakalaurą, magistro studijoms žmogus pasirenka visai kitą specialybę. Šiais metais pati dalyvavau socialinio darbo magistro laipsnio darbų gynime ir mačiau, kaip kartais gabus žmogus, gindamas savo darbą, negali atsakyti į elementarius klausimus, nes neturi pamatinių socialinio darbo žinių – bakalauro laipsnį buvo įgijęs iš kitos specialybės. Taip nutinka tikrai ne todėl, kad pats besimokantis žmogus nesidomi savo studijuojamu dalyku, tačiau jam yra dėstomi bendrieji dalykai. Įsivaizduokite, kas nutiktų įdarbinus tokį žmogų? Būtų tikrai sunku, nes, pavyzdžiui, vadovui pavedus jam sudaryti konkretų socialinės pagalbos planą, jis nežinotų, kokius socialinio darbo metodus tikslingiau pasirinkti. Tokiu atveju tektų daug mokytis pačiam. Todėl tikiuosi, kad ECTS kreditų perskaičiavimo projektas padės užpildyti šias spragas ir sureguliuoti studijų procesą.

Viliuosi, kad ECTS projektas padės iš naujo įvertinti tai, ką turime ir ką galime turėti ateityje. Nors mūsų laukia dar ilgas kelias ir teks įveikti ne vieną kliūtį, tačiau tvirtai tikiu, kad mūsų pastangos turės rezultatų ir aukštasis mokslas priartės prie tokio, kokį svajojame jį turėti.