Šiandien Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“. Trečią kartą atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti būdų su juo kovoti.

„Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – kalbėjo LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Nesąžiningiausi – biomedicinos mokslų studentai

Akademinio sąžiningumo lygis gan smarkiai skiriasi įvairiose studijų srityse. Sąžiningiausi – menų atstovai. Kiek netikėtas augantis nesąžiningumas tarp technologinių ir biomedicinos mokslų atstovų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 52 proc. biomedicinos mokslų atstovų pastebi akademinį nesąžiningumą savo aplinkoje.

„2013 m. buvo didelis skirtumas tarp ištęstinių bei nuolatinių studijų formų studentų pagal akademinio nesąžiningumo paplitimą. Šis skirtumas šiemet gerokai mažesnis“, – sakė sociologas Martynas Kriaučiūnas.

Dar vienas šių metų tyrimo netikėtumas – išnykęs skirtumas tarp nesąžiningų veiklų paplitimo universitetuose ir kolegijose. Prieš porą metų jis buvo gan didelis. „Universitetuose sąžiningumo situacija lieka panaši, tačiau kolegijose matomi ryškūs teigiami pokyčiai: 2013 m. akademinį nesąžiningumą paplitusiu reiškiniu vadino 49 proc., šiemet – 34 proc.“, – teigė M. Kriaučiūnas.

Rašto darbų pirkimas ir pardavimas turi būti baudžiamas griežčiau

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad veiklose, kurios griežčiau kontroliuojamos dėstytojų ar kito akademinio personalo, nesąžiningumo mažėja. Tačiau ten, kur reikalaujama studento savarankiško darbo, pavyzdžiui, komandinio darbo užduotys, rašto darbų rengimas, akademinio nesąžiningumo nemažėja.

„Matome ryškų skirtumą tarp veiklų, kurios yra kontroliuojamos ir kurios yra savarankiškesnės. Mokslinių darbų pirkimas, pardavimas ir pateikimas kaip savo yra didelė problema, kurios aukštosios mokyklos savo jėgomis išspręsti negali, tad reikalingas valstybės įsikišimas ir palaikymas. Siūlome, kad ši veikla būtų įtraukta į Administracinės teisės pažeidimų kodeksą ir už rašto darbų pardavimą, pirkimą bei pateikimą kaip savo būtų taikoma administracinė nuobauda“, – sako P. Baltokas.

Tam pritaria ir vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Akademinis nesąžiningumas turi ilgalaikių padarinių visai valstybei ir jos ekonomikai. Lietuvoje darbingo amžiaus jaunuolių skaičius mažėja, prognozuojama, kad iki kito dešimtmečio sumažės apie 15 proc. Sąmoningas pasiruošimas sukčiauti, paruoštukų naudojimas yra sunkus nusikaltimas, tačiau universitetai ir dėstytojai dažnai nuolaidžiauja nesąžiningiems studentams. Mano manymu, bausmė už tokią veiklą turėtų būti šalinimas iš universiteto.“

Įvardijo akademinio nesąžiningumo priežastis

Anot N. Mačiulio, viena didžiausių akademinio nesąžiningumo priežasčių – didelis aukštojo mokslo prieinamumas. Anot ekonomisto, sukčiavimo kultūra ateina iš mokyklų ir yra aiškus atspindys visuomenės, kurioje toleruojamas mokesčių vengimas, kyšininkavimas ir korupcija. „Kai kalbame apie kovą su šešėliu, turime kalbėti ir apie kovą su akademiniu nesąžiningumu. Turime su tuo kovoti mokyklose, universitetuose. Nors tyrimas ir atskleidžia teigiamą pokytį, jis nėra pakankamas. Tiek valstybė, tiek auštosios mokyklos turi dėti pastangas ir inkriminuoti šią veiklą“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Alfonsas Daniūnas teigia, kad aukštosios mokyklos deda pastangas kovoti su akademiniu nesąžiningumu. Vis dėlto prof. A. Daniūnas mano, kad per mažai dėmesio skiriama studento atsakomybei už akademinį nesąžiningumą. „Kaip matome, kuo daugiau studentas turi kontakto su dėstytoju, tuo labiau mažėja akademinis nesąžiningumas, tad galbūt reikėtų svarstyti galimybę sugriežtinti paskaitų lankymą. Turime didinti studentų ir dėstytojų kontaktą. Turėtų didėti valstybės dėmesys siekiant prekybą rašto darbais teisiškai apibrėžti kaip nelegalią veiklą“, – kalbėjo Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas.

Šiame tyrime analizuoti dviejų srautų duomenys. Pirmoji tyrimo dalis vyko 2013 m. kovo 30 – balandžio 7 d. (apklausti 1638 studentai). Antroji – 2015 m. kovo 20 – balandžio 4 d. (apklausti 1243 studentai). Vienkartinė klausimyno nuoroda studentams buvo siunčiama elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adresai atsitiktiniu būdu atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės.