Kalbėdami apie universitetą neretai pabrėžiame jo poziciją viename ar kitame reitinge. Pagal vidinius Lietuvos reitingus Vilniaus universitetas yra geriausias šalies universitetas, paliekantis toli užnugaryje visas kitas šalies aukštąsias mokyklas. Globaliu mastu irgi atrodome ne prasčiausiai, tačiau kukliau. Pagal agentūros QS reitingą VU yra tarp 550 geriausių pasaulio universitetų, arba, kitaip tariant, patenka į 5 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąrašą. Tačiau ar galime atsipalaiduoti, patenkinti užsimerkti ir nepastebėti kitų iššūkių? Jokiu būdu ne. Netgi atvirkščiai – tai turėtų tapti postūmiu siekti naujų aukštumų.

Regioninė lyderystė – VU vertas iššūkis

Apie galimą Vilniaus universiteto regioninę lyderystę Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentas Liutauras Gudžinskas buvo užsiminęs viename savo interviu studentiškoje spaudoje. Kad ši mintis nėra tik abstrakti idėja, jis patvirtino ir „Universitas Vilnensis“. Pasak L. Gudžinsko, Vilniaus universitetui vertėtų nepamiršti vaidmens, kurį jis atliko, kai tik buvo įsteigtas 1579 m. „Svarbu, kad universitetas atsimintų savo garbingą istoriją. Tai buvo vienas pirmųjų universitetų čia, Rytų Europoje. Nuo jo priklausė ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Ukrainos raida. Kitaip sakant, tai buvo universitetas, kuris turėjo didžiulę regioninę reikšmę“, – pažymi L. Gudžinskas. Pasak jo, grįžtant prie regioninės lyderystės idėjos, reikėtų pirmiausia apsispręsti, ar ši idėja universitetui šiandien reikalinga.

VU SA prezidentas, kuris yra ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas, prisiminė Prezidento Valdo Adamkaus žodžius apie tai, kad Lietuva galėtų būti regioninės traukos centras. „Galima sakyti taip: niekada jokiu traukos centru negalėsime tapti, jeigu nebus stiprūs mūsų universitetai, kurie turi potencialą tapti varomąja žinių ekonomikos jėga“, – teigia L. Gudžinskas. Pasak VU SA prezidento, būti visų kitų šalies aukštųjų mokyklų priešakyje regioninės lyderystės kelyje – tai Vilniaus universiteto vertas iššūkis. „Jeigu mes save projektuojame tik kaip geriausią ir didžiausią Lietuvos universitetą, tai neturime galimybės tobulėti“, – yra įsitikinęs L. Gudžinskas.

VU SA prezidentas mano, kad tapti regiono lyderiu nėra nepasiekiamas uždavinys. Jis pabrėžia, jog pagal tarptautinį reitingą Vilniaus universitetas Vidurio Rytų Europos regione yra 19-as, tuo tarpu Baltijos šalyse – pirmas. „Manau, kad mes tikrai galėtume pamėginti dar labiau pagerinti savo pozicijas“, – yra įsitikinęs jis. Pasak VU SA prezidento, Vilniaus universitetas tam turi visą reikalingą potencialą.

L. Gudžinskas tikisi, kad aukščiausioji VU vadovybė nepabijos tokio iššūkio ir sieks, kad Vilniaus universitetas taptų regiono pirmūnu. „Atspirties taškas turėtų būti universiteto vadovybės ir akademinės bendruomenės mąstymas. Jeigu mes iš tikrųjų vertiname savo palankią istoriją, tai galime į ją atsiremti ir sakyti, kad turime tam tikrą misiją. Galbūt ji dabar yra nepakankamai įgyvendinama, tačiau mes galime pradėti ją plėtoti. Tai padės mums išeiti už dabartinės Lietuvos ribų, plėstis, bendradarbiauti“, – mano L. Gudžinskas.

Be tikslo – nieko nepasieksime

Su mintimi apie regiono lyderystę sutinka ir VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys. Jis vertina tokį iššūkį kaip labai realų. „Artėja laikas, kai pradės funkcionuoti integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai, kurių veikloje Vilniaus universitetas aktyviai dalyvaus. Mūsų darbuotojai, mokslininkai tikrai yra labai protingi, labai geri. Turėsime modernią įrangą, kuri bus nupirkta slėniams. Tad galime kelti sau atitinkamus uždavinius. Vienas jų galėtų būti toks, kad mes privalome tapti regiono lyderiais mokslo srityje“, – mano J. Banys. Pasak jo, nekeldami sau aukštų tikslų, nieko ir nepasiektume.

Tačiau J. Banys perspėja nesitikėti greitų rezultatų. „Mokslas yra labai inertiška sistema. Galima paskaičiuoti – jeigu norime, pavyzdžiui, pradėti plėtoti naują mokslo kryptį, pirmiausia reikia pradėti nuo bakalauro studijų. Reikia pereiti visą ciklą: bakalauras – 4 metai, magistras – 2 metai, doktorantūros studijos – dar 4 metai. Tai jau dešimt metų. Tačiau tik baigęs doktorantūrą žmogus vienas irgi nieko negali padaryti. Turi būti kritinė masė – būrys bendraminčių, įranga. Kol bus matyti koks nors rezultatas, praeis dar mažiausiai 5–6 metai. Aš prognozuoju, kad, pradėjus rimtai dirbti šiandien, rezultatų galima tikėtis tik po kokių 15–16 metų“, – sako J. Banys.

Mokslo reikalų prorektorius siūlo nepamiršti ir to, su kokiais universitetais regione VU tektų konkuruoti priėmus regioninės lyderystės iššūkį. Pasak jo, pirmiausia tai būtų Karlo universitetas Čekijoje, Jogailos universitetas Krokuvoje, Karališkoji aukštoji techninė mokykla ir Lundo universitetas Švedijoje, Kopenhagos universitetas Danijoje ir daugelis kitų. „Kiek žinau, Suomijoje dabar atlikta rimta reforma ir trys ar keturi universitetai sujungti į vieną labai stiprų Helsinkio universitetą. Čia pat reikia paminėti ir Rusijos Sankt Peterburgo universitetą bei, žinoma, Maskvos Lomonosovo universitetą. Tai yra labai rimti konkurentai“, – sakė J. Banys. Nepaisant to, VU mokslo reikalų prorektoriaus manymu, Vilniaus universitetas tikrai neturėtų bijoti mesti iššūkį stipriausioms regiono aukštosioms mokykloms.

Trūksta ne noro, o laiko

Vilniaus universiteto strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil dr. Juozas Rimantas Lazutka mano, kad iškelti regioninę lyderystę į VU strateginius tikslus tikrai verta. Jis pabrėžia, jog, kalbant apie regioną, labai svarbu yra apibrėžti jį geografiškai. „Jeigu regioną tradiciškai suvoksime kaip tris Baltijos valstybes, tai šis siekis yra realus ir įgyvendinamas. Jeigu suvoksime plačiau, tai situacija atrodo sudėtingesnė“, – mano J. R. Lazutka.

Pasak prorektoriaus, Vilniaus universitetui pirmiausia reikėtų suvokti ir identifikuoti tas sritis, kuriose jis galėtų būti lyderis. „Tokių sričių tikrai yra. Reikia žiūrėti, kur mes jau turime įdirbį ir kur turime gerų mokyklų. Vilniaus universitete tradiciškai stiprūs yra fiziniai mokslai, biomedicina ir t. t. Kitą vertus, mūsų Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, mano manymu, ir taip yra regiono lyderis savo srityje. Šituos dalykus būtų galima panaudoti“, – mano J. R. Lazutka. Jis pabrėžia, kad yra sričių, kur Vilniaus universitetas galėtų dar labiau pagerinti savo pozicijas.

Pasak J. R. Lazutkos, kalbant apie regioninės lyderystės problemą, svarbiausia yra turėti ne tik galimybių siekti pirmaujančios pozicijos, bet ir norą tai daryti. Prorektorius teigia, kad lyderystės siekį galima aptikti daugelyje svarbių Vilniaus universiteto dokumentų. „Kitas reikalas, jog dažniausiai trūksta ne noro, o būtent laiko“, – sako J. R. Lazutka.

Prorektoriaus manymu, siekiant įsitvirtinti pirmaujančioje pozicijoje platesniame regione, Vilniaus universitetui reikėtų ilgai ir intensyviai dirbti. „Svarbiausiais dalykas – negalvoti, kad pas mus viskas gerai. Nuo to momento, kai pradėsime taip galvoti, imsime atsilikinėti nuo kitų“, – perspėja J. R. Lazutka. Prorektorius atskleidė galimą „sėkmės formulę“ siekiant lyderystės: „Noriu pabrėžti, kad tai yra ne universiteto ar jo vadovybės, bet tik mano asmeninė nuomonė. Aš manau, kad jeigu mes norime užsitikrinti pakankamą kiekį jaunų, protingų žmonių, savo aukštojo mokslo sistemą turime atverti pasauliui lygiomis teisėmis. T. y. kviesti studentus iš kitų šalių ir suteikti jiems tas pačias sąlygas stoti į VU, kokias turi Lietuvos piliečiai. Tokio žingsnio tikslas būtų tik vienas – kad išsilavinimą gautų talentingiausi. Žinoma, reikėtų stengtis, kad jie paskui neišvažiuotų iš Lietuvos, o pasiliktų čia dirbti.“

 VU žvalgosi ne vien į savo regioną

Pasak Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Rimanto Vaitkaus, apie regioninę VU lyderystę netiesiogiai užsimenama praėjusiais metais patvirtintame Vilniaus universiteto tarptautinės veiklos stiprinimo plane. Šiame dokumente nurodoma, kad universitetas galėtų būti vienas iš stipriausių regione, kad jo tarptautiškumo stiprinimo uždavinys yra susijęs su dėstytojų ir studentų iš užsienio pritraukimu. „Taip pat reikėtų plėsti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir visomis šiomis priemonėmis didinti Vilniaus universiteto tarptautinį pripažinimą“, – pažymi R. Vaitkus.

Prorektoriaus manymu, dirbti regione VU sekasi neblogai. „Vilniaus universitetas dalyvauja Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo procese. VU tampa visų Baltijos jūros šalių universitetų bendradarbiavimo veiklos koordinatoriumi. Iš esmės mes užsiimame viso Baltijos jūros regiono universitetų tinklo bendradarbiavimo projektais“, – sako R. Vaitkus. Prorektoriaus manymu, taip Vilniaus universitetas rodo savo, kaip lyderio, ambicijas.

R. Vaitkus pabrėžia, kad, kalbant apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos erdvę, šiame mažajame regione Vilniaus universitetas ir taip užima pačias geriausias pozicijas. Tačiau tai nereiškia, kad niekas nesikėsins į šią VU poziciją. R. Vaitkaus manymu, įsitraukti į konkurencinę kovą su Vilniaus universitetu regiono mastu gali ne tik Latvijos nacionalinis universitetas bei Estijoje esantys gana ambicingi Tartu ir Talino universitetai, bet ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, tokios kaip Kauno technologijos universitetas ar Lietuvos sveikatos universitetas.

Pasak prorektoriaus, Vilniaus universitetas dairosi galimybių plėtoti savo veiklą ne tik regioniniu, bet ir tarpregioniniu mastu. „Mes aktyviai dirbame Tolimųjų Rytų kryptimi. Šiuo metu jau pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su Kinija – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Liaoningo universitetu, Vilniaus universitete atidarytas Konfucijaus institutas. Tikimės, kad antroji šalis, į kurią šiame regione įkelsime koją, bus Indija“, – sako R. Vaitkus. Tarptautinių reikalų prorektoriaus manymu, tai, ar Vilniaus universitetas taps lyderiu kokioje nors srityje ir ar sugebės užimti pirmaujančias pozicijas regione, pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių – VU bendruomenės – aktyvumo.

Dar kelios mintys apie lyderystę

Žinoma, kiekvienas gali padaryti savas išvadas apie realias Vilniaus universiteto galimybes kovojant dėl regiono lyderio statuso. Tačiau ar tikrai reikia to siekti? Galima konstatuoti, kad nors dar prieš porą metų kalbos apie regioninę Lietuvos lyderystę buvo gana populiarios, šiandien ši tema jau beveik pasitraukusi iš politinės kasdienybės diskurso. Ją pakeitė didesnio užsisklendimo savyje ir savo interesuose tematika. Tačiau vargu ar tai tiktų Vilniaus universitetui. Kaip pažymima, VU yra geriausias ne tik Lietuvoje (vidinių reitingų duomenimis), bet ir Baltijos šalyse (QS agentūros duomenimis). Užsisklendimas savyje tokiu atveju reikštų stagnaciją ir, ko gero, paties universiteto interesų nepaisymą, o siekis išeiti į platesnius vandenis – išbandyti savo jėgas regiono lygiu – atrodo natūraliai.

Kiekvienas iš kalbintų pašnekovų savaip įvardijo žingsnius, kurie būtini siekiant regioninės lyderystės, tačiau visus juos būtų galima apibūdinti keliais pagrindiniais žodžiais: užsibrėžtas tikslas, aktyvus darbas, atvirumas (pasauliui), kantrybė (nes kelias lyderystės link nėra trumpas). Galbūt kaip tik tai ir yra lyderystės „sėkmės formulės“ sudedamosios dalys, kuriomis Vilniaus universitetas galėtų pasinaudoti, jeigu ryžtųsi įgyvendinti šį ambicingą siekį. Išsami „sėkmės formulė“ galėtų būti atrasta tik tikslingai einant regioninės lyderystės link.