Vilniaus universiteto Rektorate atidaryta Ievos Rūtės fotografijos paroda „Kalnai, paklydę sidabre“. Paroda skirta VU Orientalistikos centro 20-mečiui. Ekspozicija veiks iki gegužės 20 dienos.

Kinijos kalnai nuo neatmenamų laikų įkvėpė Kinijos menininkus. Daugybė iš seniausių laikų išlikusių eilėraščių, legendų, tapybos ir kaligrafijos darbų pasakoja apie kalnus. Paskendę rūkuose ir ūkanose kalnai tapo atsiskyrėlių buveine, kur šie siekė pažinti visatos paslaptis. Į šiuos kalnus atklydusiam prašalaičui, net neišmanančiam senosios Kinijos kultūros, žadą atima jų grožis, čia augančių pušų stiprybė ir suvokimas, kad įspūdžius gali išsinešti tik savo galvoje, nes jokios šiuolaikinės technologijos nepajėgios perduoti tą didybę, kurią šios uolos spinduliuoja.

Garsiausi kinų tapybos meistrai mėnesiais ir metais stebėdavo gamtą, kad, suvokę juos supančio pasaulio esmę, keliais potėpiais išguldytų ją ryžių popieriaus skiautėje.

„Suvokdama, kad neturiu tokios prabangos, nutariau pasitelkti dar 5 amžiuje prieš Kristų senovės Kinijos filosofo  Mo Jing (墨經) aprašytą camera obskura principą. Man pastačius kamerą ir atidengus mažą skylutę, kalnai tarsi patys savo atspindėtų šviesios dalelių dėka užklysdavo į mažą dėžutę pasižiūrėti, kas ten vyksta, ir liko amžiams įstrigę sidabre. Grįžusi į Lietuvą ir nukreipusi šviesą per sidabro pinkles, išklojau šiuos kalnus ant popieriaus, atkūriau nedidelį gražiausių Kinijos kalnų fragmentą, leisdama žiūrovui pačiam pajusti kalnų didybę ir uolas skaldančių pušų stiprybę“, – pasakoja Ieva Rūtė.

Pats fotografavimo principas yra ypatingas tuo, kad fotografas nemato kadro, kuris atsispindės juostoje. Kadrą galima tik nujausti, apskaičiuoti, išmąstyti. Pats fotografavimo procesas taip pat užtrunka, nes reikia laiko, kol per adatos smaigaliu išdurtą skylutę šviesa prasiskverbs į dėžutės vidų, užfiksuodama viską, kas pasitaikė jos kelyje.

Ieva Rūtė – keliautoja ir fotografė, baigusi bakalauro ir magistro studijas VU Orientalistikos centre. Analogine fotografija susidomėjo 2009 metais, kai draugų kelionėn įduota plastikinė panoraminė muilinė pradžiugino netikėtai įdomiais ir tapybiškais rezultatais. Atsisakiusi skaitmeninės fotografijos tobulumo ir išbaigtumo visa galva nėrė į plastikinių lęšių, pasenusių ir neteisingai ryškinamų juostų savitai patiekiamų vaizdinių pasaulį. Taip kelionės metu patirti įspūdžiai įgaudavo naujas erdves ir tos pačios patirtys, užfiksuotos skirtingomis priemonėmis, pasakodavo vis kitas istorijas.

Nuotraukos sukurtos 2010 m. Kinijos Geltonuosiuose (Huangshang 黄山) ir Lotoso (Huashan 华山) kalnuose.