Kalėdos aplanko visus – didelius ir mažus, turtingus ir vargšus, pavaldinius ir vadovus. Kalėdiniame interviu atvirai apie Kalėdas kaip žmogus ir kaip rektorius pasakoja akad. Benediktas Juodka.

Ką Jums kaip žmogui ir kaip rektoriui reiškia Kalėdos?

Man Kalėdos visada mielos, šiltos ir šeimyniškos, ko gero, šviesiausia metų šventė. Ramybės ir susikaupimo metas. Prisiminimų apie savo artimuosius ir susitikimo su jais laikas. Tuo metu, kaip ir kiti, susimąstau, ką padariau, ką dar tik ketinu padaryti. Kas iš brangių žmonių paliko šią žemę, o kas į ją atėjo. Man Kalėdos ir Naujieji – mėgstamiausios šventės. Su jomis, kaip Universiteto žmogui, varžytis galėtų nebent Rugsėjo pirmoji. Tai toks jaunystės antplūdžio Universitete metas, kuris emociškai veikia labai teigiamai. Kai pamatau tūkstančius jaunų žmonių, suplaukusių iš visos Lietuvos, žygiuojančius Gedimino prospektu, priartėjančius prie Universiteto, o galo eisenai nematyti – kyla begalinis pasididžiavimo jausmas.

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?

Kai išgirstu žodį „dovanos“, iš karto kyla klausimas, kam jos bus skirtos. Jei Universiteto žmonėms, tuomet jau pradedu apmąstyti, kaip įvertinti tuos, kurie per metus kažką gero Universitetui padarė. Norėtųsi jiems atsidėkoti: ar paprasta premija, ar rektoriaus mokslo premija. Šiemet nuo rektorato norime geriausiems Universiteto žmonėms įteikti dovanų. Tai labai sudėtinga, nes žmonių labai daug, jie visi tikrai stengiasi ir gerai dirba.

Kalbant apie šeimą – esame praktiški žmonės. Nedarome kažkokių ypatingų staigmenų – pasiklausiame, kas ko norėtų, ir taip pamaloniname vienas kitą. Šeimoje esame tik trise, sūnus jau suaugęs, taigi jis vienintelis, ko gero, tiksliai nežino, ką gaus dovanų. Mes su žmona paprastai numanome, ką gausime Kalėdoms.

Kokia Kalėdų akimirka Jums labiausiai įsiminė?

Mane mažą visada labiausiai žavėjo netikėtas eglutės atsiradimas namuose. Atsiguli miegoti – dar nieko nėra. Atsibundi – eglutė papuošta stovi. Eglė visada būdavo didelė, ir mane nepaprastai stebino, kaip tėvai sugebėdavo ją patyliukais parnešti, papuošti ir dar dovanų niekam negirdint po ja pakišti. Tokį eglutės atsiradimą vaikystėje prisimenu kaip stebuklą.

Kokia buvo geriausia per Kalėdas gauta dovana?

Nėra jokios abejonės – tai buvo dviratis „Ereliukas“. Raudonas. Kaip šiandien pamenu. Tokia dovana tada atrodė kaip iš stebuklų pasaulio. Tuo laiku „Ereliukai“ buvo labai populiarūs, berods Šiaulių „Vairo“ gamybos. Šeimoje buvome keturi vaikai ir vienam padovanoti dviratį reiškė įžeisti kitus, tačiau mane tėvai iš visų išskyrė. Į mokyklą reikėdavo eiti tris kilometrus. Tiek pat grįžti. Kadangi aš dar sportavau, šį kelią tekdavo įveikti dusyk per dieną. Tikriausiai dėl to tėvai ir nusprendė dviratį padovanoti būtent man. Tada dviratis man, dvylikos metų berniukui, buvo tikras stebuklas. Tiesa, aš buvau geras vaikas – tą savo dviratį ir kitiems broliams ir seseriai duodavau.

Kokie 2005 metai buvo Universitetui?

Labai sėkmingi.

Pirma, vertinu pagal tai, kiek ir kokių projektų buvo vykdyta, kas pasiekta. Šie metai buvo struktūrinių fondų paraiškų teikimo metai. Labai sustiprinome Strateginės plėtros skyrių, kad kuo labiau pasinaudotume tais fondais. Nuveiktas didžiulis darbas. Todėl labai dėkoju tiek Strateginės plėtros skyriaus vedėjui Algimantui Lipinaičiui, tiek visiems fakultetų žmonėms, kurie aukojo savo vasaros atostogas ir sutelkė jėgas projektams rengti. Pateikėme apie 50 projektų – tai labai daug. Dabar laukiame derliaus.

Antra, buvo revizuota nemažai studijų programų. Tai darant buvo stengiamasi atsižvelgti į socialinių partnerių pastabas. Taigi studijų programose bus skiriama daugiau dėmesio praktiniam pasirengimui. Taip pat sutvarkytas europinis diplomo priedas, tokį gaus šių metų absolventai.

Trečia – biblioteka. Apžvelgta skaityklų padėtis. Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetų skaityklos jau suremontuotos. Bibliotekoje atidaryta pirma Lietuvoje akliesiems ir silpnaregiams skirta patalpa.

Dar du labai svarbūs momentai – esu Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio koordinacinės tarybos narys ir Lietuvos tūkstantmečio valstybinės komisijos narys. Pastarosios komisijos pirmininkas yra Prezidentas Valdas Adamkus, o pavaduotojai – Premjeras Algirdas Brazauskas ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Posėdžiuose man pavyko sutarti, kad VU senosios bibliotekos renovacijos projektas patektų į tūkstantmečio programą. Manau, jog tai vienas svarbiausių šių metų pasiekimų. Tai reiškia, jog ateinančius porą metų biblioteka gaus nemenką finansavimą – daugiau nei 11 milijonų litų. Tai bus labai svarus indėlis tvarkant mūsų senąją biblioteką. O dėl naujosios bibliotekos – jos techninis projektas dar neparengtas, taigi negali būti nė kalbos apie statybų pradžią. Kol kas mąstoma tik apie finansavimą techniniam projektui užbaigti, nors spauda anksčiau skelbė kiek kitokią naujos Universiteto bibliotekos padėtį.

Po truputį atsinaujina visas Universitetas: tiek naujasis MIF pastatas, kurį paliko filosofai, tiek istorikai, kurie prie naujojo Filosofijos fakulteto bendrame Centrinių rūmų ansamblyje atrodo truputį nykiai.

Jau treti metai kaip valstybės kontrolė Universiteto nepaleidžia iš savo akiračio. 2003-iaisias, kai aš pradėjau eiti rektoriaus pareigas, Universiteto veikla buvo įvertinta neigiamai, 2004-aisiais – sąlyginai gerai, o už 2005-uosius metus Seime audito komisija Vilniaus universitetui neturėjo jokių priekaištų.

Reziumė toks – metų rezultatai tikrai geri.

Jūsų linkėjimai Universitetui.

Visų pirma labai nuoširdžiai noriu padėkoti visai Universiteto bendruomenei – nuo valytojų iki prorektorių ir dekanų. Yra visiškai aišku, jog tokiame didžiuliame mechanizme kaip Universitetas vienas žmogus gali persiplėšti, tačiau nieko nepadarys. Turi būti visapusiškas supratimas ir pagarba, kad visa sistema dirbtų optimaliai. Mūsų Universitetas Lietuvoje yra pats demokratiškiausias, decentralizuotas, nes labai daug atsakomybės bei galių tenka dekanams ir fakultetams. Ačiū jiems, kad pasitikėjimas jais, padidinant įgaliojimus, tikrai pasiteisino.

Norėčiau palinkėti, kad mes mažiau ieškotume vieni kitų trūkumų ir labiau mėgintume bendromis jėgomis spręsti spręsti. Nė vienas iš mūsų nėra Dievas, visi darome klaidų. Kadangi esame komanda, nereikia bijoti padėti kitam ištaisyti klaidas. Linkiu sugebėti rasti ir bendromis jėgomis šalinti trūkumus ir nenusiminti, jei nepavyks, nes dažnai kai kurios, atrodytų, didelės problemos iš tikrųjų yra gan dirbtinos ir nebaisios.

Studentams, tiksliau, naujai VU SA valdžiai linkiu kuo aktyviau įsitraukti į bendrą mūsų darbą. Aš visada buvau ir būsiu studentų pusėje, nes jie – Universiteto jėga. Studentus turime mylėti ir remti.

Kuo geriausių ir produktyviausių jums ateinančių metų.

Ona Mackonytė