Vilniaus universiteto (VU) Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorė, skubiosios medicinos rezidentė Beatričė Raščiūtė tikina šią sritį pasirinkusi dėl įvairovės ir netikėtumo faktoriaus. Ji su kolegomis lapkritį vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje biožemynų tyrimams, laimėjo antrą vietą geriausio mokslinio plakato grupėje.
„Visą gyvenimą sakiau, kad niekada nedirbsiu priėmimo skyriuje, bet… taip išėjo, kad čia ir dirbu. Šią sritį pasirinkau todėl, kad studijų metu nebuvo tokios srities, kuri visiškai sužavėtų, ir tokios, kuri nepatiktų. O skubioji medicina tuo ir žavi, kad niekada nežinai, su kokiu pacientu šįkart susidursi!“ – sako ji.
B. Raščiūtė dirba Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose, be to, projekte „Tuk, tuk, širdele, tuk, tuk – būk sveika“ veda pradinio gaivinimo mokymus Vilniaus mokyklose.
Skubioji medicina – dar labai jauna specialybė
B. Raščiūtė sako susižavėjusi šia specialybe dėl didelės įvairovės, netikėtumo faktoriaus ir negresiančios rutinos: „Kiekviena darbo diena, budėjimas yra kuo nors kitoks. Kartais būna visiškas štilis, o kartais atėjusi į darbą 8 valandą ryte intensyviai dirbi iki kito ryto 8 valandos.“
Rezidentės teigimu, skubiosios medicinos rezidentūra yra viena iš ilgesnių – ji trunka 5 metus. Per šį laiką rezidentai mokosi tiek traumatologijos, tiek chirurgijos, terapijos, dirba reanimacinėse palatose, o visi ketvirtieji studijų metai yra skiriami vaikų ligoms.
Vis dėlto pašnekovė pažymi, kad skubiosios medicinos gydytojai ir siekiantys jais tapti rezidentai susiduria su abejingumu šiai specialybei.
„Kai kuriems specialistams patinka su mumis dirbti, iš kai kurių jaučiamas priešiškumas. Galbūt todėl, kad tai yra nauja specialybė, nepriprasta. Pavyzdžiui, aš esu 9 kartos „skubukė“, mus tiesiog taip vadina – „skubukais“. Kadangi dar nėra daug skubiosios medicinos gydytojų, kurie vykdytų mokslinę veiklą, siekiame kuo daugiau dalyvauti konferencijose, užmegzti kontaktus su kitų šalių gydytojais ir mokslininkais“, – pasakoja rezidentė.
Darbą lydi pasiekimai
Lapkričio 23–24 d. B. Raščiūtė kartu su kolegomis dalyvavo nuotolinėje konferencijoje „Biomarkers of the Future Conference: From Bedside to Practice“ ir laimėjo antrą vietą geriausio mokslinio plakato grupėje. „Buvome ką tik grįžusios iš Europos skubiosios medicinos kongreso, todėl dėl laiko stygiaus galvojome nebedalyvauti šioje konferencijoje. Vis dėlto prisijungėme bene paskutinę minutę, todėl laimėjimas buvo netikėtas“, – sako B. Raščiūtė.
Pasiūlymą dalyvauti konferencijoje pašnekovė gavo iš kolegės, VU doktorantės Renatos Juknevičienės. „Konferencijoje galėjo dalyvauti visi, dirbantys su biožymenimis. Kuo toliau mokslas žengia į priekį, tuo labiau suprantama, kaip juos pritaikyti klinikinėje praktikoje. Mes kalbėjome apie kopeptino ir troponino biožymenų panaudojimą kuriant prognostinį modelį ne ST segmento pakilimo miokardo infarkto diagnostikai“, – pasakoja ji.
Šiuo pranešimu buvo siekiama ne tik supažindinti su atliktu tyrimu, bet ir parodyti, kaip priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojams svarbu greitai ir tiksliai diagnozuoti ūminį miokardo infarktą.
„Priėmimo skyriuje kartais būna labai didelė apkrova. Kiekvienais metais pacientų srautas didėja, ypač COVID-19 pandemijos metu. Dabar, kai susiduriama su sudėtinga situacija poliklinikose, priėmimo skyriuose pacientų srautas yra itin išaugęs. Taigi įvyksta overcrowding‘as (skyrių perkrovimas). Dėl to, aišku, padidėja klaidų tikimybė, personalo apkrova ir pailgėja pacientų laukimo laikas. O tai ūminių būklių atveju kenkia pacientui“, – teigia Beatričė.
Skubiosios medicinos rezidentė kartu su doktorante R. Juknevičiene dirba jau ne vienerius metus: „Prie Renatos nagrinėjamos temos apie kopeptino pritaikymą ūminių koronarinių sindromų diagnostikai prisijungiau dar studijų laikais. Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, atvykę į skubiosios pagalbos skyrių dėl krūtinės skausmo. Remdamosi moksline literatūra, atlikome įvairius statistinius skaičiavimus, o gautus duomenis ir išvadas pristatėme pranešimais arba, kaip šįkart – parengdamos mokslinį plakatą.“
Komentarų nėra. Būk pirmas!