Nepaisant istorinių aplinkybių ir nepalankių sąlygų, Lietuva atkūrė demokratinę valstybę ir tai padarė ant kultūrinio pamato. 1918 ir 1988 m. pirmosiose gretose buvo kultūros žmonės. Istorinės galybės pasakojimą pakeitėme kultūrinio atsparumo pavyzdžiu. Vietoj to, kad gyventumėm praėjusių laikų LDK galybės, kad ir kokie didingi jie būtų, prisiminimais, kūrėme Lietuvą nemaža dalimi kaip kultūrinį projektą. Norėjome ir buvome atpažinti Europoje ir pasaulyje, didžiavomės Eimuntu Nekrošiumi ir Mirga Gražinyte-Tyla, „Saule ir jūra“ ir Kauno modernizmu.
Dažnai pasigirsta pasvarstymų, kad atkūrę nepriklausomybę, įstoję į Europos Unijos ir NATO organizacijas, neberandame naujų ambicingų tikslų. Gal nebūtinai kaskart tokių reikia, net jei nuolatinis galvojimas ir investavimas į ateitį yra stiprios politinės bendruomenės požymis. Tačiau šiandien keliame sau visų pirma atsparumo tikslą – ne tik stiprinti gynybinius pajėgumus ir saugumo tvarką, bet ir visuomenės atsparumą dezinformacijai, šarlatanizmui ir populizmui, arba tai, ką apibendrintai vadiname kritiniu mąstymu.
Kritiniuose momentuose matėme ir tebematome kaip kultūros, švietimo ir mokslo lyderystė sustiprina ir parodo kelius, mums reikia daugiau proto ir mažiau panikos. Todėl dabartinėje situacijoje jautriai žiūrime į tą pamatą, kuris yra atspara ir įkvėpimas valstybės ir visuomenės gerovei bei saugumui. Stebime, kas vyksta pasaulyje ir adekvačiai suvokiame grėsmes. Sunku nepastebėti sąmoningų (ir ne) demokratijos ardymo pastangų.
Pandemijos laikotarpiu buvome tikinami, o kai kurie, kaip dabar matome plačiame pasaulyje ir įtikinti, kad ekspertai tariamai iškraipė, klaidino ir klastojo. Karo Ukrainoje kontekste matėme ir akių dūmimą Vakarų pasauliui. Radome į tai atsakymus. Todėl turime toliau dėti visas pastangas, kad įtvirtintumėm įvairių sričių profesionalų autoritetą.
Nes ši krizė ne tik apie kultūros sritį, tai apie nederamą veikimą, kuris, jei laiku nesustosime ir nesusitarsime, iš naujo nepagalvosime ir negrįšime, neišvengiamai atsilieps kitur. Visi pralaimėsime, jei išsilavinimas, žinios ir kompetencija, aktyvumas ir išmanymas nebebus suvokiami kaip esminiai kriterijai.
Politiniai lyderiai privalo priimti sprendimus, kurie stiprintų valstybingumą ir kurtų pasitikėjimą visuomenėje. Bet kurios politinės bendruomenės sėkmės sąlyga – pasitikėjimas institucijomis. Bet ne mažiau svarbus pasitikėjimas savimi, kad galime dalyvauti ir veikti sprendimus. Pasitikėjimo nestiprina abejingumas profesionalų bendruomenių nuomonei. Dabar laikas girdėti vieniems kitus ir mąstyti valstybiškai. Kultūros bendruomenė reiškia teisėtą lūkestį, ji gina ne savo, o valstybės interesą.
Sprendimai, kurie gimsta politikos ir bendruomenių diskusijoje, remiantis situacijos analize ir racionaliais argumentais, gali būti priimti, o palaužtas pasitikėjimas atkurtas. Negalime švaistyti laiko eksperimentams, nes švaistome ne tik laiką, bet, o tai svarbiau – pasitikėjimą.
Palaikome visas mūsų bendruomenės narių iniciatyvas ir žingsnius, kurie gina stiprios valstybės ir laisvos visuomenės interesą. Visuomet skatiname pilietinį aktyvumą ir veikimą pagal savo pasaulėžiūrą bei sąžinę. Iškilus realiai grėsmei, kad svarbios valstybės institucijos taps neveiksmingos ir ilgam praras reputaciją, palaikome protestą ir teisę argumentuotai ginti savo nuomonę. Nesileisime manipuliuojami tuščiais žodžiais apie kalbą ir žmones, tautą ir regionus.
Mums nutikusi istorija yra apie kultūros plačiąja prasme galią ir interesų laikinumą. Ji ne vien apie konkrečius žmones ir institucijas. Tai ir apie visuomenės būklę, veikimą ir atsakomybę. Žinome, kur gali vesti susitaikymas su netinkamais sprendimais ir neteisingumo toleravimas. Mūsų visuomenės reakcija (toli gražu ne tik kultūros ar švietimo žmonių) yra savalaikis atsakas į iššūkį, ji atpažįsta problemas ir numato pasekmes.
Savo bandomąjį laikotarpį ir egzaminą jau esame išlaikę. Grįžkime prie pagrindų.
P.S. Po kelių dienų, spalio 5-ąją, Vilniaus universiteto Didžiajame kieme žmonės rinksis klausyti Čiurlionio „Jūrą“. Nors tądien būsiu išvykęs, mintimis dalyvausiu ir remsiu siekį stiprinti mūsų demokratinės visuomenės pamatą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!