Gegužės 6 d. Ūkio banko teatro areną sudrebino šūksniai, šokiai, dainos ir pašėlusio roko aranžuotės – daugiau kaip pusę metų trukusios Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų kūrybos vaizdai ir garsai. Sausakimšoje salėje susirinkusiems žiūrovams fizinius mokslus kremtantys jaunuoliai pristatė roko operą „Viduramžiai rytoj“. Šiuo darbu jie siekė sugriauti visuomenėje įsivyravusį „tiksliukų“ stereotipą.

Kūrybiškas operos kitoniškumas

 Dvyliktąjį kartą surengtas gyvo garso muzikos projektas išsiskyrė savo koncepcija, kurioje buvo sujungti iš pirmo žvilgsnio scenoje tarpusavyje sunkiai suderinami dalykai: viduramžių atmosfera, jaunatviškai moderni choreografija, perdirbta garsių roko grupių muzika, o galiausiai – ir futuristiniai scenarijaus elementai. Iš trylikos etiudų sudarytoje operoje pagrindinis herojus Don Kichotas tapo keistuoliu matematikos profesoriumi, o ginklanešys Sanča – nevykėliu smuklės valytoju. Teatro scenoje atsirado vietos net ir Tiuringo mašinai, Matricai ir kitoms matematinėms sąvokoms, kurios, įsikūnijusios į aktorius, džiugino žiūrovus skambiais savo balsais. Roko operą praturtino ir energija trykštančių šokėjų judesiai, lydimi profesionalaus apšvietimo.

Projekto organizatoriai teigė, kad operos kūrimo darbai pareikalavo nemažai jėgų ir buvo varginantys, tačiau tuo pat metu – įdomūs ir turiningi. „Dar rudenį, pradėjus rašyti scenarijų, jau rengėme dalyvių atrankas ir atlikome pirminius organizacinius darbus. Atsižvelgus į visus darbo aspektus, galima sakyti, kad operos pastatymui prireikė beveik devynių mėnesių“, – teigė MIF studentas ir vyriausiasis projekto vadovas Šarūnas Stanius.

Viduramžiškas Lietuvos rytojus

Roko miuziklo pavadinimas „Viduramžiai rytoj“ ne tik simbolizuoja skirtingų laikotarpių sandūros idėją, tačiau ir slepia gilesnę potekstę – tai Lietuvoje šiuo metu dažnai aptarinėjama jaunimo emigracijos problema. Ji ir tapo visos operos pagrindine mintimi – savotišku protestu prieš išaugusias aukštojo mokslo kainas ir kitas švietimo sistemos problemas. „Tokią operos temą padiktavo šių dienų aktualijos. Lietuvoje jau kuris laikas vyksta vadinamasis „protų nutekėjimas“, kurio padarinys – jau rytoj į mūsų šalį gali ateiti viduramžiai. Visi išvažiuos, o kas liks? Tik vienos pilys“, – pasakojo roko operos režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirto kurso studentas Giedrius Simutis.

Miuzikle Don Kichotas kartu su žinių ištroškusiais jaunuoliais ir savo ginklanešiu bandė patekti į mokslo tvirtovę, tačiau jų planams kliudė nenuleistas tiltas. Šis scenarijaus motyvas tapo aliuzija į praėjusiais metais dėl techninių problemų ne visai sėkmingai vykusius abiturientų stojimus į aukštąsias mokyklas (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti daugeliui jaunuolių tada pranešė, kad jie neįstojo į jokią aukštąją mokyklą. Nors vėliau ši informacija buvo paneigta, būsimiems studentams tai sukėlė nemažai streso, o švietimo reformos skeptikams patarnavo kaip dar vienas kontrargumentas prieš vykdomus pokyčius).

Dalyvių ir žiūrovų dėmesio – kasmet vis daugiau

Šiemet Matematikų ir informatikų dienas vainikavusį vakaro pasirodymą išvydo per pusantro tūkstančio žiūrovų. Kiekvienais metais prie roko operos statymo ir organizacinių darbų prasideda vis daugiau studentų, studijuojančių ne tik VU, bet ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Štai šiais metais prie „Viduramžiai rytoj“ rengimo prisidėjo studentai iš Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto. „Pastaruosius dvejus metus kvietimas registruotis ir dalyvauti atrankoje buvo skelbiamas gana plačiai. Kadangi tai yra matematikų ir informatikų organizuojama roko opera, pirmenybė yra teikiama MIF studentams, tačiau visuomet laukiame žmonių ir iš kitų universitetų“, – teigė Š. Stanius. Vyriausiasis projekto vadovas negalėjo konkrečiai pasakyti, kas studentus iš kitų aukštųjų mokyklų skatina prisidėti prie svetimos šventės kūrimo: „Reikėtų paklausti jų pačių. Girdėjau, kad vieni ateina pakviesti draugų, iš kurių sužino apie smagų darbą, o kiti labiau nori prisidėti prie analogų Lietuvoje neturinčio projekto.“

Renginys užsitęsė iki ryto

Po daugiau nei valandą trukusios roko operos studentų būrys scenoje net du kartus iš eilės sudainavo Matematikų ir informatikų dienų himną „Katino dienos jau atėjo“, o vėliau kartu su žiūrovais iki pat ryto linksminosi klausydamiesi grupės „Skyders“ dainų, Lietuvos hiphopo pionierių „G&G Sindikato“ kūrinių ir „DJ Kym Wild“ elektroninės muzikos ritmų.

Tradicija tapusio miuziklo dalyviai savo tinklaraštyje teigė, kad „šiemet buvo labai gera dirbti kartu, todėl vos nulipus nuo scenos drauge su nemaža adrenalino doze liejosi ir nuoširdžios ašaros“, o daugelis jų negalėjo patikėti, kad daugiau kaip šimto žmonių darbo pareikalavęs projektas jau baigėsi. Organizatoriai atskleidė, kad entuziastingai nusiteikę matematikai ir informatikai jau dabar „puse lūpų“ kalba apie kitų metų operą, kuri turėtų ne tik pranokti šiųmetinę savo kokybe, bet ir sulaukti dar didesnio žiūrovų dėmesio.

[Miuziklas – roko operos sinonimas]

Roko muzikos ir roko miuziklo istorijoje 1969 m. atsirado naujas terminas – „roko opera“. Šio termino autorė buvo roko grupė „The Who“, išleidusi albumą „Tommy“, kuriame visų dainų tekstai siejosi tarpusavy. Dėl šios priežasties šį 74 minučių savo kūrinį jie įvardijo kaip roko operą, nė nemanydami, kad sukūrė terminą naujam muzikos žanrui pavadinti.

-Tactus.lt inform.