1982-ieji. Į Marijampolės apskrities Baraginės kaimą atvyksta jaunas Maskvos universiteto filologijos aspirantas (doktorantas) ir visai vasarai lieka čia dirbti tinkuotoju. Kitą vasarą vėl tas pats, trečią – irgi. Netgi karjerą padaro – gauna ketvirtąją, kaime aukščiausią tinkuotojo kategoriją. O laisvalaikiu vaikšto pėsčiomis po apylinkes, mokosi autentiškos lietuvių kalbos iš Suvalkijos kaimų gyventojų.

Niekam iki tol nekilo mintis pasidomėti, koks likimas ištiko Botyrių sodybą, kurioje 1871-aisiais buvo apsistojęs Filipas Fortunatovas, Maskvos kalbotyros mokyklos įkūrėjas. Olegas Poliakovas – jaunasis aspirantas iš Rusijos ją suranda. Pasirodo, ji puikiai išsilaikiusi. Beliko įrodyti pirmiausia kolūkio valdžiai, kad tai išties žymus kultūrinis paminklas. Šiandien galime būti dėkingi profesoriui habil. dr. O. Poliakovui už šią pirmąją, tačiau ne paskutinę dovaną mūsų kultūrai.

Didžiausia dovana, aišku, jis pats. Baigęs aspirantūros studijas ir apgynęs daktaro disertaciją 1985-aisiais savo tolimesniam gyvenimui ir karjerai pasirinko Lietuvą ir Vilniaus universitetą, jo fakultetą Kaune. Kaip tik čia – Kauno humanitariniame fakultete – karštą gegužės popietę skambant profesoriaus sielos palydovei – W. A. Mozarto muzikai, prof. habil. dr. O. Poliakovas pristatė visuomenei savo enciklopedinę knygą „Pasaulis ir lietuvių kalba“.

Kaip sakė renginyje viešėjusi Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, tik kitakalbis gali objektyviai įvertinti lietuvių kalbą, kaip vienintelę gyvai išlikusią, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų grupės. Gausios profesoriaus stažuotės užsienio universitetuose suteikia jam teisę objektyviai žvelgti į visas indoeuropiečių kalbas, trumpai, tačiau išsamiai jas aprašyti, lyginti, enciklopediškai apibendrinti ir priimtinu stiliumi pateikti visuomenei. Kaip sakė knygą redagavęs VU KHF lekt. dr. Robertas Kudirka, dirbti su prof. habil. dr. O. Poliakovo tekstu buvo išties nelengva dėl profesoriaus pasirinkto pusiau mokslinio, pusiau mokslo populiarinamojo stiliaus. Tačiau skaitytojams tai neabejotina dovana, leidžianti paimti į rankas labai kokybiškai išleistą, spalvingą, išsamų ir skaitomą leidinį apie lietuvių kalbą pasauliniame kontekste.

Knyga išleista, tačiau per jos pristatymą profesoriui kaip palinkėjimas iškeltas naujas ambicingas tikslas – išleisti analogiškas knygas anglų, profesoriaus gimtąja – rusų ir labai jo sielai artima vokiečių kalbomis.