Ilgalaikiai santykiai vis dar yra daugumos žmonių siekiamybė, sako tyrimą apie romantinę meilę ir jos raišką Lietuvoje atlikę Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto sociologai doc. Jūratė Charenkova ir dokt. Žygimantas Bučius. Vis dėlto jie pastebi, kad jaunesni meilę yra linkę idealizuoti – tam įtakos turi populiarioji kultūra, atskleidžianti romantizuotą paveikslą, bet nebūtinai atspindinti realybę.
„Tyrimas ir mūsų atlikti interviu atskleidė, kad pastovūs, ilgalaikiai santykiai vis dar yra laikomi idealu. Žmonės tikisi surasti savo sielos draugą, tą vienintelį ar vienintelę, eiti kartu per gyvenimą, susituokti, turėti vaikų ir ilgai bei laimingai gyventi. Vis dėlto siekiant idealo taip pat susiduriama su nemažai kliūčių“, – sako doc. J. Charenkova.
Jauniausi ir vyriausi meilę sieja su seksu
Mokslininkai pasakoja tyrimo apie romantinę meilę metu apklausę keturias skirtingo amžiaus grupes – 18–29 metų, 30–39 metų, 40–59 metų ir vyresnius nei 60-ies. Jauniausia grupė, paklausta, su kokiais žodžiais jiems asocijuojasi romantinė meilė, įvardijo seksą, šilumą, šeimą, pasitikėjimą, rūpinimąsi.
„30–39 metų amžiaus grupei meilė taip pat asocijuojasi su šiluma, pasitikėjimu, bet kartu ir pagarba, parama, supratimu, ramybe, užtikrintumu. Nuo 40 iki 59 metų amžiaus irgi šiek tiek panašiai – jie vardijo pasitikėjimą, pagarbą, aistrą, ryšį, šeimą, džiaugsmą, drugelius pilve. Keista, kad pastaroji asociacija įvardijama būtent šios amžiaus grupės, o ne jauniausios. Vyriausioji tirta grupė meilę sieja su džiaugsmu, supratimu, šeima, jausmais, bendru gyvenimu, santuoka ir seksu“, – pasakoja dokt. Ž. Bučius.
Pasak doc. J. Charenkovos, tyrime taip pat analizuota meilės samprata tarp poliamoriškų bendruomenių atstovų. Įdomu, anot jos, tai, kad meilę jie apibrėžia panašiai kaip monogamiškų bendruomenių atstovai.
„Poliamoriškų bendruomenių atstovai išskyrė atvirumą, laisvę, pasitikėjimą, nuoširdumą. Visi dalykai, kurie buvo svarbūs monogamiškai bendruomenei, buvo svarbūs ir poliamoriškai bendruomenei. Vis dėlto poliamoriškos bendruomenės atstovai dažniau pabrėžė komunikaciją, įvairovę“, – sako docentė.
Dokt. Ž. Bučius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje romantinės meilės suvokimo modelis artėja prie vakarietiško: „Prieš 20 metų Lietuvoje draugystė kaip santykių pagrindas nebuvo minima – profesoriaus Viktoro de Muncko tyrime, apklausus 200 žmonių, šis žodis neatsirado nė karto, o JAV jis buvo vienas svarbiausių. Tuo metu Lietuvoje vyravo kultūrinis modelis, paremtas „merginimu“ ir partnerio užkariavimu, o Amerikoje santykiai dažniau buvo grindžiami geriausių draugų ryšiu. Per du dešimtmečius Lietuvoje įvyko akivaizdus pokytis – požiūris į poros santykius vis labiau artėja prie amerikietiško modelio.“
Meilės idealizavimas – populiariosios kultūros pasekmė
Jauniausioji grupė, anot dokt. Ž. Bučio, meilę mato idealizuotai – tam įtakos turi populiarioji kultūra – romantiniai filmai, knygos. „Vakaruose idealizavimas taip pat egzistuoja, bet jis labiau paremtas idėja, kad net būdami poroje, ypač palaikydami monogaminius santykius, žmonės išlieka tarsi atskiri individai – aš galiu gyventi kaip vienas, daryti tai, ką noriu, tik šalia yra kitas žmogus. Lietuvoje dažniau matomas kitoks požiūris – didesnis pasiryžimas ką nors daryti dėl kito. Pavyzdžiui, jei žmona ar draugė nori vykti į kelionę ar žygį, o aš visai nenoriu, vis tiek pasistengsiu ir eisiu dėl jos. Čia mažiau to vakarietiško „aš pats sau“, daugiau prisitaikymo.“
Doc. J. Charenkovos teigimu, jaunimas linkęs idealizuoti meilę, nes būtent populiariosios kultūros produktai – knygos ir filmai – tampa pirmaisiais vaizdiniais, formuojančiais jų supratimą apie santykius.
„Tarkime, vaikas gali žiūrėti filmą ir, nors dar nesupranta meilės taip, kaip mes, nes yra per mažas, tačiau mato vaizdinius – pavyzdžiui, du įsimylėjėlius, melodramatiškai bėgančius lietuje, vienas kitam puolančius į glėbį, arba tokius, kurie pievutėje bėgioja, drugelius gaudo. Tai yra labai idealizuotas, romantiškas meilės vaizdavimas ir ilgainiui jis gali paveikti, ypač kai susiduriama su realybe“, – pasakoja docentė.
Nors tyrime dalyvavusieji teigė, kad šeima taip pat turi įtakos – suteikia supratimą apie meilę, vis dėlto pirmosios patirtys formuojasi ne dėl šeimos įtakos, o dėl filmų, knygų, bendraamžių.
Vieniems vaikai – džiaugsmas, laimė, o kitiems – chaosas
Lietuvoje kasmet mažėjant santuokų ir gimimų, dokt. Ž Bučius sako, kad įtakos tam turi pakitę moterų ir vyrų vaidmenys. Anksčiau, anot jo, vyro vaidmuo buvo suvokiamas per finansus – jis turi uždirbti ir į šeimą atnešti pinigus, o moters vieta buvo namuose su vaikais.
„Dabar matome pokytį, keičiasi ir moters vaidmuo – jos gyvenimo prasmė nebėra tik vaikus išauginti. Kartu keičiasi ir vyro vaidmuo – dabar dažnai būna taip, kad moteris į šeimą atneša daugiau pinigų nei vyras“, – sako doktorantas.
Vertingų įžvalgų, kodėl žmonės nenori vaikų, gali pateikti ir mokslininkų atliktas tyrimas. Savo darbe jie tyrė žmonių asociacijas, susijusias su vaikais. Pasak doc. J. Charenkovos, jauniausioji apklaustųjų grupė teigė, kad vaikai jiems asocijuojasi su rūpesčiu, meile, auklėjimu, vystymusi, asmenybės formavimu, asmeninio augimo galimybe, bet kartu ir chaosu.
„Vaikai jiems asocijuojasi su triukšmu, chaosu, bet kartu užčiuopėme ir tam tikrų baimių – tiriamieji teigė, kad vaikai yra didelis iššūkis, atsakomybė, kad vaikai reikalauja daug laiko, turint jų sudėtinga derinti darbą su šeima. Šios asociacijos būdingos jaunimui, kuris galbūt dar neturi vaikų, neturi praktinės vaikų auginimo patirties“, – sako pašnekovė.
Vyresniųjų amžiaus grupių atsakymuose atsiskleidė kitokie akcentai: „30–39 metų amžiaus žmonės, kurie galbūt jau turi mažesnių ar šiek tiek paaugusių vaikų, išskyrė tokius žodžius kaip džiaugsmas, laimė, savirealizacija, nuolatinis mokymasis, nauji patyrimai. Jų įvardyti iššūkiai atspindi praktinę realybę – jie minėjo naštą, išlaidas, nuovargį, bemieges naktis, karjeros ambicijų mažėjimą.“
Kalbėdama apie vaikus, 40–59 metų amžiaus grupė neigiamas asociacijas įvardijo dar rečiau, o vyriausieji jų turėjo mažiausiai. „Vyresnė nei 60 metų grupė buvo vienintelė, kuri sakė, kad vaikai yra kažkas, kas gali teikti globą arba rūpintis senatvėje“, – pažymi doc. J. Charenkova.
Komentarų nėra. Būk pirmas!