Ekspertai, vertindami Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktą, kasdien mini tarptautinės teisės pažeidimus, jos principų ir normų ignoravimą. Kyla klausimas – ar įvairios tarptautinės organizacijos ir teismai gali efektyviai kovoti su agresija ir prisidėti prie jos nutraukimo?

Įvarius atsako į Rusijos agresiją būdus ir priemones pagal tarptautinę teisę kovo 1 d. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto organizuotoje diskusijoje aptarė Lietuvos Respublikos ambasadoriai, Estijos ir Ukrainos universitetų mokslininkai ir VU tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių ekspertai.

„Ukraina stovi už mus visus, ne tik už save. Už demokratiją, teisę ir rytojų. Tuo metu Rusija ir V. Putinas žudo civilius teigdamas, kad taip saugo ir gina žmones nuo genocido ir kad visi jo veiksmai vykdomi pagal tarptautinę teisę ir jos yra laikomasi“, – pasakojo konferenciją pradėjusi jos moderatorė doc. Indrė Isokaitė-Valužė.

Savo patirtimi pasidalijo ir ukrainietė teisės doktorantė Olga Sheregdo, šiuo metu esanti karo apimtoje šalyje.

„Tai nėra karas, apie kurį mes skaitėme knygose, tai genocidas – Putinas apšaudo darželius, ligonines, žudo vaikus. Už pagalbą turime padėkoti daugybei šalių, kurios padėjo nemažai pasiekti – anksčiau ar vėliau Rusijos ekonomika žlugs, o šiandien svarbiausia surinkti kiek įmanoma daugiau įrodymų, kuriuos vėliau galėsime panaudoti teismuose. Todėl viską fiksuojame, filmuojame, fotografuojame“, – pasakojo ji.

Prof. Lauri Mälksoo iš Tartu universiteto Teisės fakulteto pasakojo apie termino „agresorius“ suvokimą Europoje ir jo svarbą. Anor profesoriaus, panašu, kad Putinas bando tęsti Antrąjį pasaulinį karą, ir nors Rusijos agresija akivaizdi, situacija labai komplikuota, nes šalies žiniasklaida karinius veiksmus pateikia kaip specialiąją operaciją Doneckui ir Luhanskui išvaduoti nuo Ukrainos agresijos. Vis dėlto, pasak jo, tai įprasta agresorių retorika.

„Rusija nešneka tarptautinės teisės kalba. Invazija į Ukrainą, galima sakyti, buvo pareiškimas visam pasauliui, kad Rusija išsižada tarptautinės teisės. Šiandien mums labai svarbu netapti tarptautinės teisės įkaitais ir stengtis, kad ji padėtų nukenčiančiai šaliai. Turime tvirtai ir vieningai laikytis jos principų“, – sako prof. L. Mälksoo.

Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie tarptautinių organizacijų Vienoje Vaidotas Verba pabrėžia, kad visos tarptautinės organizacijos šiuo metu susiduria su kertine problema – ką daryti su šalimi, kuri formaliai dalyvauja jų veikloje, bet visiškai nesilaiko ir sąmoningai pamina visas vertybes, kurios tai organizacijai svarbios?

„Nors visi esame pasirašę tuos pačius dokumentus, toje valstybėje jie neveikia ir netgi yra naudojami prieš mus. Vieno greito atsakymo, ką daryti, nėra, bet pirmiausia, siekiant politiškai izoliuoti Rusiją, reikėtų apriboti jos dalyvavimą ar suspenduoti ją tose organizacijose. Nors, mano manymu, tai labai sudėtinga“, – sako V. Verba.

Jis atskleidė keletą būdų, kaip organizacijos gali pristabdyti agresorės kenkimo procesą: „Teisininkai ir mokslininkai turėtų išsiaiškinti, ką galima padaryti jau čia pat su egzistuojančiais statutais, chartijomis, nutarimais, siekiant neleisti šaliai kenkti organizacijai ir jos principams. Antra, aš manau, kad visa daugiašalė sistema šių realijų kontekste pasirodė per menkai funkcionuojanti. Todėl, manau, tai bus pradžia naujos daugiašalės sistemos. Laisvajame pasaulyje turės funkcionuoti kitokios sutartys ir normos nei nedemokratiškame, o jų tarpusavio sąlyčio taškai galėtų būti tik tam tikros bendros sritys, kaip klimato kaita.“

VU Teisės fakulteto docentė Vygantė Milašiūtė pabrėžė svarbų Europos Tarybos sprendimą, kuriuo ministrų komitetas suspendavo Rusijos atstovavimo teises organizacijoje, padarė taip, kad šalis neturėtų balso teisės nei ministrų komitete, nei parlamentinėje asamblėjoje.

„Tam tikrus sprendimus pagal egzistuojančias tarptautines taisykles įmanoma priimti. Neturėtų būti dingęs tikėjimas tarptautiniais mechanizmais. Ukrainos tarptautinės teisės specialistai savo vaidmenį šiuo metu suvokia kaip įrodymų rinkimą, kurį ateityje galės pateikti teismams. Reikia tikėti, kad pasibaigus karui atsiras nauji mechanizmai, jis bus sureguliuotas tarptautine sutartimi, kurioje bus pradėti spręsti individualių asmenybių ir valstybės atsakomybės klausimai“, – sako doc. V. Milašiūtė.

Dr. Inga Martinkutė pasakojo apie Romos statutą ir valstybes, kuriose jis taikomas, taip pat apie bylas, kurias gali nagrinėti Tarptautinis baudžiamasis teismas, Ženevos konvenciją ir kitus įstatymus, kuriuos galimai pažeidžia šalis agresorė ir kurie gali būti nagrinėjami šiame teisme. Ji taip pat apgailestavo, kad Romos statutas negali būti taikomas Ukrainos atveju, nes galioja tik šio statuto valstybėms narėms.

Dr. Erika Leonaitė baigdama konferenciją sakė, kad labiausiai jai kelia nerimą kvaziistoriniai Rusijos argumentai, grindžiami Sovietų Sąjungos iširimu, kurie potencialiai gali būti pritaikyti ir Baltijos šalims, nes yra taikomi kartu su rusiškojo pasaulio koncepcija, kuri yra visiškai neteisinė ir ja galima pateisinti bet ką.

„Mūsų užduotis – vis iš naujo patvirtinti esamą teisės normų ir tarptautinių teisės principų turinį, ko ir siekiame vėl iš naujo per teisinius ir politinius mechanizmus“, – sako dr. E. Leonaitė.

Visą konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia.