• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Ryškiausia konferencijos „Open Readings 2019“ žvaigždė – 2018 m. Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou

Fizikos fakultetas | 2019-03-01 13:15 | Komentarų: 0
MokslasPranešimai spaudai
  • „Open Readings 2017“ dalyviai kartu su Nobelio premijos laureatu prof. Benu L. Feringa. Organizatorių nuotr.

Kovo 19–22 d. į fizikų konferenciją „Open Readings 2019“ renkasi pasaulinis mokslininkų elitas.

Jau kelerius metus iš eilės jaunųjų mokslininkų konferencijos organizatoriai į Lietuvą pritraukia mokslo pasaulio žvaigždes, tačiau šiemet „Open Readings“ bus išskirtinė – ją iškilmingai atidarys 2018 m. Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Gérard’as Mourou. Prestižine premija jis įvertintas už atrastą metodą, kuris leidžia generuoti didelio intensyvumo ultratrumpus optinius impulsus.

Prieš 34 metus prof. G. Mourou kartu su kanadiečių mokslininke prof. D. Strickland sukėlė revoliuciją lazerių fizikos srityje, sugalvoję sistemą, leidžiančią generuoti didelio intensyvumo ultratrumpus impulsus. Savo darbu šie mokslininkai „apgavo“ gamtą ir išsprendė net du dešimtmečius lazerių konstruktorius kamavusią problemą, kuri stabdė lazerių galios didinimą. Bandymai didinti impulsų intensyvumą pasibaigdavo medžiagos pažeidimu ir lazerio sugadinimu. G. Mourou ir D. Strickland sukūrė čirpuoto impulso sustiprinimo technologiją (CPA). Ši čirpavimo idėja buvo paprasta ir aiški – jie pasiūlė ištempti impulsą laike (net 1000–10 000 kartų), taip sumažinant jo viršūnės intensyvumą, sustiprinti impulsą (1 000 000 kartų ir daugiau), išleisti iš lazerio ir galiausiai vėl suspausti į trumpą laiko tarpą. Visa išaugusi impulso energija tarsi „susideda“ į trumpą laiko intervalą, o impulso intensyvumas smarkiai padidėja. Šiuo metu absoliučiai visi modernūs lazeriai, generuojantys trumpus šviesos žybsnius, naudoja būtent šią technologiją.

© Nobel Media. Photo: Alexander Mahmoud.

Prof. Gérard’as Mourou © Nobel Media. Photo: Alexander Mahmoud

Nobelio premijos laureatas glaudžiai bendradarbiauja ir su Lietuvos lazerininkais. Dar 1992 m., kai Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) Lazerinių tyrimų centro (LTC) prof. A. P. Piskarsko laboratorijai pavyko išrasti čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologiją (OPCPA), prasidėjo glaudus G. Mourou ir A. P. Piskarsko mokslinių laboratorijų bendradarbiavimas. LTC pradėjo kurti lazerinę sistemą „Naglis“, kuri vėliau tapo Lietuvos pramonės gaminamu multiteravatų galios lazerių prototipu. Ši Lietuvoje pagaminta lazerinė sistema naudoja G. Mourou ir A. P. Piskarsko pasiūlytus (CPA ir OPCPA) atradimus. Viena iš šių sistemų jau veikia Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) komplekse Vengrijoje. Pagal ELI projektą Europoje steigiami didžiuliai lazerinių tyrimų mokslo centrai, o lazerius šiems centrams gamina Lietuvos lazerių įmonės. Prof. G. Mourou šiuo metu vykdo parengiamąjį projektą siekiant Lietuvos visateisės narystės ELI.

Šiemet, be Nobelio laureato, konferencijos organizatoriai tikisi sulaukti dar per 450 mokslininkų iš 20 Europos ir Azijos valstybių. „Open Readings 2019“ dalyvaus tokie gerai mokslo pasaulyje žinomi asmenys kaip astrofizikė J. Bell Burnell, atradusi pulsarus; grupės, tiriančios genomo evoliuciją Europos bioinformatikos institute Kembridže, vedėjas Nickas Goldmanas, sukūręs DNR atmintinę; Fedoras Jelezko, apdovanotas Shpolskio-Rebane-Personovo medaliu už kvantinių technologijų plėtojimą; žymus pasaulio chemikas Karlas Ankeris Jorgansenas ir kiti.

Dalyvavimas konferencijoje „Open Readings“ neretai tampa startu pasiryžusiems eiti mokslininko keliu. Puikus pavyzdys yra aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjai – broliai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai.

„Broliai Vizbarai, dar būdami VU FF studentai, šioje konferencijoje pristatė savo pirmuosius mokslinius tyrimus ir žingsnis po žingsnio įkūrė įmonę, gaminančią lazerius ir sėkmingai plečiančią veiklą užsienyje. Verslininkai teigia, kad būtent „Open Readings“ jiems buvo stiprus postūmis ateities užmojams įgyvendinti“, – sako konferencijos organizatoriai.

Konferencijos „Open Readings 2019“ renginiai vyks kovo 19–22 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilniuje. Vieša Nobelio premijos laureato prof. G. Mourou paskaita vyks kovo 19 d. 17.00 val. VU Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7). Jos metu profesoriui bus įteiktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario ženklas.

Įėjimas į pranešėjų paskaitas yra atviras visiems mokslo entuziastams. Norintiems dalyvauti prof. G. Mourou paskaitoje būtina išankstinė registracija.

Tarptautinę fizikos ir gamtos mokslų studentų konferenciją „Open Readings 2019“ organizuoja The Optical Society of Vilnius University ir The International Society for Optics and Photonics studentų skyriai, „EPS Young Minds Vilnius“, Fizinių ir technologijos mokslų centras ir VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija.

Išaugusi į vieną didžiausių gamtos mokslų studentams rengiamų konferencijų Europoje, šiemet ji vyks jau 62-ąjį kartą.

Registracija į Nobelio laureato prof. G. Mourou paskaitą.

Daugiau informacijos.

Konferencijos rėmėjai: UAB „Ekspla“, UAB „Monospektra“, UAB „Optolita“, UAB „Ruptela“, UAB „Lidaris“, UAB „Altechna“, UAB MGF „Ligth Conversion“, UAB „Holtida“, VšĮ „FIMTP“, UAB „Standa“, UAB „Quantum Light Instruments“, UAB „Optogama“, UAB „Optoman“, UAB „Femtika“, UAB „Teravil“, UAB „Gelsva“ (RC Cola), TŪB „Rimkevičiaus ir Gintauto bendrija“ (Optoteka), UAB „Spektrolabas“, UAB „Gudobelė“, UAB „Brolis Semiconductors“, VšĮ „GO Vilnius“, SPIE, ThorLabs, UAB  „Birštono mineraliniai vandenys” ir Ko. 

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: „Open Readings 2019“Gérardas MourouNobelio premijos laureatasVU FF

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Nobelio laureatas László Krasznahorkai – apokaliptinio pasaulio architektas, iš griūties kuriantis prasmę

    2025-10-10 - Komentarų: 0
  • Chemijos Nobelis – trims mokslininkams už architektūrą molekulių erdvėje

    2025-10-08 - Komentarų: 0
  • Nobelio premijos laureatas Richardas J. Robertsas lankysis VU: pasakos apie vaikystės svajones tapti detektyvu ir apie genetikos proveržį

    2025-09-01 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt