Artėjant šv. Kalėdoms, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų korporacija „Korp!Tilia“ kviečia pasikalbėti su fakulteto bibliotekininku Skirmantu Miču.

Studentai pasakoja, kaip jie žavisi jūsų greita atmintimi ir reakcija. Vos išgirdęs knygos autorių ar pavadinimą, akimirksniu gebate nustatyti, ar konkreti knyga yra bibliotekos fonde. Kaip atsirado tokia profesinė savybė? Ar nuėjus į knygyną neapima jausmas, kad veikiausiai niekas čia tiek knygų nežino kiek jūs?

Ne, toks jausmas dažniausiai neapima. Esu šiek tiek romantikas ir įsivaizduoju, kad žmonės, kurie dirba su knygomis, šį tą apie jas išmano. O ta reakcija… Viskas labai elementaru: kai gana intensyviai domiesi, daug skaitai, seki naujienas, kai daugiau mažiau žinai tas knygas, žinai konkrečius autorius, nėra labai sudėtinga susigaudyti.

Šmaikščiais gandais paremtas klausimas: ar tiesa, kad paslapčia rašote disertaciją?

Ne, paslapčia tikrai nieko nerašau. Visi aplink ir taip daug rašo, bet nesu tikras, ar kas bent dalį tų raštų perskaito. Šiuo savo gyvenimo etapu džiaugiuosi ir mėgaujuosi nematomo skaitytojų fronto dalyvio vaidmeniu.

Kokią didžiausią skolą dėl laiku negrąžintos knygos studentui teko sumokėti?

Mes su kolege stengiamės supratingai ir geranoriškai žiūrėti į tokius dalykus. Mūsų tikslas nėra atimti iš vargšų studentų paskutinius jų centus. Nors nedrausmingų skaitytojų pakanka, bet čia jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Juk blogiausiu atveju, jeigu negali ateiti į biblioteką, gali paskambint ar parašyti elektroninį laišką. O didžiausia regėta skola buvo beveik keturi šimtai litų.

Koks Jūsų asmeninis santykis su knygomis? Galbūt namų biblioteka niekuo nenusileidžia darbo vietai?

Asmeninis santykis su knygomis intensyvus ir kasdienis. Popierinių knygų namų bibliotekoje privengiu, pakankamai jų atsižiūriu ir prisivartau darbo metu, tačiau asmeninis kompiuteris prikimštas elektroninių knygų. Šiuo metu beveik dešimt gigabaitų. Vieni žmones kolekcionuoja monetas ar pašto ženklus, o aš – akademinių tekstų pdf’us. Daug tų mėgstamiausių autorių, bet ekspromtu bandant atsakyti į šį klausimą ir kalbant tik apie grožinę literatūrą bei eseistiką: Philipas Rothas, Geoffas Dyeris, Jonathanas Litellas, Kirilas Kobrinas, Sergejus Dovlatovas, Piotras Vailis ir Aleksandras Genisas, Wienfredas Sebaldas, Louisas Ferdinandas Celine’as, Isaacas Bashevis Singeris, Roberto Bolaño, Timas Parkas.

Kas yra nuobodi knyga? 

Leisiu sau likti korektiškam ir konkrečių pavyzdžių neminėsiu, bet pačias nuobodžiausias knygas rašo dvasingi ir „filosofuojantys“ autoriai, kurie labai rimtomis veido išraiškomis sugeba paistyti neįtikėtinas kvailystes. Kalbant apie istorikų tekstus, vargu ar kas gali būti nuobodžiau už primityvų archyvinių faktų atpasakojimą be jokios interpretacinės struktūros ir gilesnės teorinės refleksijos.

Daugelis susiduria su rutina, ši ima juos kankinti. Ar pats jaučiate slegiančią rutiną? Jei taip, kaip save išblaškote, pralinksminate?

Rutinos išvengti neįmanoma. Kita vertus, rutina yra puikus kontekstas pamąstyti apie tam tikrus dalykus, prisijaukinti aplinkinį pasaulį ar bent jo sukeliamas vidines reakcijas ir baimes, todėl visai dėl jos nesijaudinu.

Adventas – susikaupimo, laukimo metas. O ar jūsų neerzina kalėdinių niekučių pirkimo karštligė parduotuvėse, vartotojiška atmosfera, aprėpianti skirtingas erdves, kitaip tariant, tokia atmosfera, kuri savo turiniu yra visiška priešingybė tikrajai prieškalėdinio laikotarpio prasmei?

Be abejo, erzina. Kita vertus, nelabai korektiška visus sumauti ant vieno kurpalio ir tikėtis, kad žmonės elgsis taip, kaip tu nori. Manau, kad tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir šiek tiek pasistengęs turi visas galimybes pasitraukt į šalį, surasti jaukesnį įtrūkį toje komercializuotoje beprotybėje ir ramiai paskaityti keletą geresnių tekstų.

Ko palinkėtumėte studentams, dėstytojams ir visai Vilniaus universiteto bendruomenei artėjančių šv. Kalėdų proga?

Palinkėčiau gerų, kūrybingų ateinančių metų. Studentams ypač palinkėčiau intelektinio smalsumo ir pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia dabartinis jų statusas.

Interviu parengė sen! Emilis J., redagavo sen! Elena P.