Lietuva ir Baltijos šalys santykinai atsilieka debesų kompiuterijos srityje, nors, pavyzdžiui, pagal šviesolaidinio interneto skverbtį pirmaujame Europoje. Kas lemia Lietuvos „atsilikimą“ debesų kompiuterijos srityje – atsargumas, mažas poreikis?

Debesų kompiuterija nėra kažkokia sudėtinga nauja technologija, kuria gali naudotis tik pažangios ir galinčios sau dideles IT išlaidas leisti organizacijos. Debesų kompiuterija yra labiau naujas IT resursų naudojimo bei pardavimo modelis, nei nauja technologija. Todėl nors debesų kompiuterijos išplėtojimą dalinai ir lėmė interneto skvarba, tačiau jokiu būdu nereikėtų jų tapatinti, nes tai yra iš esmės skirtingos prigimties dalykai – technologija ir verslo modelis.

Viešosios debesų kompiuterijos paslaugos standartiškai yra skirstomos į programinės įrangos, platformos ir infrastruktūros paslaugas. Dažnas sėkmingai naudojasi debesų kompiuterija to nė neįtardamas. Pavyzdžiui, populiarios per naršyklę prieinamos elektroninio pašto, socialinių tinklų ar duomenų saugojimo programos veikia debesų kompiuterijos principu ir yra priskirtinos programinei įrangai kaip paslaugai. Kalbant apie debesų kompiuterijos skverbtį, ypatingai verslo ar viešajame sektoriuje, dažnai turimos omeny platformos ir infrastruktūros paslaugos. Platformos paslaugos yra skirtos programinės įrangos kūrėjams. Jiems yra suteikiami resursai, reikalingi jų programinės įrangos veikimui (duomenų bazės, žiniatinklio serveriai ir pan.). Infrastruktūros paslaugos suteikia galimybę naudotis virtualiais „techniniais“ resursais tokiais kaip diskinė atmintis, serveriai, skaičiavimų platformos.

Grįžtant prie Lietuvos „atsilikimo“ debesų kompiuterijos srityje drąsiai galima teigti, kad Lietuvoje yra pažangių, inovatyvių įmonių, sėkmingai besinaudojančių debesų kompiuterijos paslaugomis. Todėl siekiant objektyviai įvertinti Lietuvos organizacijų pažangą debesų kompiuterijos srityje reikėtų lyginti ne absoliutų debesų kompiuterijos paslaugų naudotojų kiekį, o santykį tam tikruose organizacijų segmentuose. Lietuvoje taip pat atsiranda ir debesų kompiuterijos infrastruktūros paslaugų teikėjų. Tiesa, kol kas jų sprendimai yra labiau tarpiniai tarp jau seniai naudojamų dedikuotų serverių paslaugų ir tos tikrosios debesų kompiuterijos paslaugų teikimo formos, kuria paslaugas teikia pasauliniai šios srities lyderiai.

Žinoma, būtų įdomu atlikti objektyvų tyrimą, tačiau, mano nuomone, organizacijos, kurių verslą palaikantys IT sprendimai sėkmingai veikia tradicinėje organizacijose įdiegtoje infrastruktūroje, baiminasi pereiti prie debesų kompiuterijos dėl tam tikros nežinomybės, kurią lemia trys dalykai: paslaugos patikimumas, kaina ir saugumas.

Naudojimasis debesų kompiuterijos infrastruktūros paslaugomis reiškia ne ką kitą, kaip dalies savo duomenų ar programų perdavimą paslaugos teikėjui, kas reiškia, jog tai, kaip sėkmingai veiks IT infrastruktūra ar per ją teikiamos verslo paslaugos, priklauso nuo paslaugos teikėjo. Šis nuogąstavimas turi mažiausiai pagrindo, nes paslaugų teikėjai yra savo srities profesionalai, daugiau nei eilinės organizacijos investuojantys į priemones, skirtas paslaugos prieinamumui užtikrinti. Be to, imantis atitinkamų priemonių, net ir ne itin patikimo paslaugų teikėjo riziką galima pakankamai sėkmingai suvaldyti.

Kaina ar neaiški kainodara taip pat yra vienas iš baimę naudotis debesų kompiuteriją lemiančių elementų. Įpratus vieną kartą įsigijus nuosavus IT resursus jais naudotis už juos papildomai „nebemokant“, gali būti keblu persiorientuoti prie nuolatinio apmokestinimo modelio. Tokiu atveju organizacijoms reikia paskaičiuoti kas kiek laiko jos atnaujina savo IT resursus, kiek sumoka už verslo procesui veikti reikalingų programų licencijas, atnaujinimus, visą tai prižiūrinčius darbuotojus, elektros energiją ir visa tai palyginti su išlaidomis, kurias patirtų naudojantis debesų kompiuterijos paslaugomis. Jei organizacijai atrodo neaiški paslaugų kainodara – vienas iš būdų yra tiesiog paimti ir pabandyti pasinaudoti kažkuria paslauga ar jos dalimi, kad pasimatytų kaip sulig resursų naudojimusi didėja sąskaita už paslaugą.

Saugumas yra bene dažniausiai minimas inovacinis slenkstis, trukdantis pereiti prie debesų kompiuterijos. Daugumai organizacijų yra baisu net pagalvoti, kad jų duomenys bus talpinami kažkur, kur galbūt yra talpinami ir jų konkurentų duomenys. Tenka pripažinti, kad saugumas iš tiesų vis dar yra įvardinamas kaip silpnoji debesų kompiuterijos plėtros pusė. Nors yra sprendimų kaip visiškai saugiai naudotis šiomis paslaugomis, pavyzdžiui, šifruojant duomenis, tačiau papildomi sprendimai reikalauja papildomų resursų, gali sukelti papildomas rizikas ir pan., tad organizacijoms tenka vėl iš naujo įvertinti perėjimo prie debesų kompiuterijos naudą.

Paprasčiausia pradėti naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis yra naujoms įmonėms, kurios dar nėra investavusios į nuosavą IT infrastruktūrą. Pastaruoju metu vienas iš investuotojų kriterijų, pagal kuriuos yra vertinama, ar investuoti į besikuriančią įmonę (startuolį), yra tai, ar įmonė naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis, ar įsigijo nuosavą infrastruktūrą. Tokiais atvejais naudojimasis debesų kompiuterijos paslaugomis yra vertinamas kaip teigiamas požymis, parodantis, jog įmonė optimaliai naudoja finansinius išteklius. Tuo tarpu organizacijoms, turinčioms sėkmingai veikiančią nuosavą IT infrastruktūrą tikrai nereikia stačia galva nerti į debesų kompiuteriją vien dėl to, kad tai yra labai madinga ar skamba labai inovatyviai. Tačiau ir nereikėtų į tai numoti ranka. Tiesiog organizacijoms, kurių veiklos pobūdis tai leidžia, reikėtų, atidžiai įvertinus naudą, nuosekliai pereiti prie debesų kompiuterijos bandant palaipsniui perkelti bent dalį veiklos. O pamačius akivaizdžią naudą ir nusprendus pilnai pereiti prie debesų kompiuterijos, susidaryti atitinkamą planą, įvertinti visas rizikas ir disciplinuotai taikant tam tikras perėjimo metodikas drąsiai žengti į „debesis“.