Vilniaus universiteto (VU) Senato komisijos posėdyje, kuris vyko gegužės 6 dieną, Strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka pristatė VU teritorijos plėtros galimybių analizę. Prorektorius pažymėjo, kad tai yra tik architektų parengta vizija, kuri galės būti įgyvendinta, jei LR Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus.

Vystant integruotą mokslo ir studijų verslo slėnio projektą, svarbu sukurti jo įvaizdį pačiame pirmame jo vystymo etape. Dabar slėnio kūrimas galėtų būti pradedamas nuo pagrindinio slėnio branduolio formavimo. Šis branduolys turėtų išsiskirti savitu identitetu ir galėtų tapti pastebimu traukos centru, kuris pritrauks investicijas.

Architektų pateiktoje analizėje, kurią pristatė prorektorius J. R. Lazutka, akcentuojamas pirmasis integruoto Saulėtekio slėnio kūrimo etapas. Tikėtina, kad per artimiausius šešerius–aštuonerius metus turėtų iškilti slėnio kompleksui priklausantys pastatai – biblioteka ir dar trys statiniai.

Architektai aiškina, kad prieš įgyvendinant naujų mokslo centrų pastatų projektavimą, svarbu numatyti kaip išsidėstys pastatai. Tai lems transporto priemonių parkavimo galimybes. Projekto autoriai pasiūlė įrengti dvi atviras parkavimo aikšteles ties dviem įvažiavimais į slėnį.

Projekto vizijoje numatyta sukurti patrauklią viešąją erdvę – aikštę, kuri būtų slėnio teritorijos centre. Ši žalioji zona – pieva būtų skirta tarnautojų, studentų renginiams ir poilsiui.

Aplink aikštę išsidėstę pastatai – Mokslinės komunikacijos centras (MKC), Nacionalinis fizinių mokslų centras, Gyvybės mokslų centras ir šiuos du centrus jungiantis studentų auditorijų korpusas, tarsi integruotųsi gamtinėje aplinkoje.

Šiuo metu Saulėtekio slėnio teritorijoje pradėtas statyti Mokslinės komunikacijos centras. 2008 metais Saulėtekio slėnyje duris atvėrė pirmasis mokslo ir technologijų parko pastatas.