Spalio 8–10 d. vyks Vilniaus universiteto išorinis veiklos vertinimas, kurį, pasitelkęs ekspertus iš užsienio, atliks Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Bus siekiama įvertinti bendrą universiteto veiklos kokybę, išteklių panaudojimo efektyvumą, galimybes plėtoti ir tęsti veiklą. Remiantis išorinio vertinimo metu gautais rezultatais universitetas bus akredituojamas šešeriems arba trejiems metams.

Universitetas išoriškai vertinamas jau nebe pirmą kartą. 2004 m. ir pakartotinai 2011 m.  universiteto prašymu vertinimą atliko Europos universitetų asociacijos ekspertai. Tuomet ekspertai pažymėjo, kad universitetas, gerindamas savo veiklos kokybę, atsižvelgė į daugelį dar 2004 m. ekspertų pateiktų svarbiausių rekomendacijų ir padarė nemažą pažangą mokslo valdymo, dėstytojų, mokslininkų kompetencijos tobulinimo, studentų įtraukimo į universiteto valdymą ir pan. srityse.

Šiais metais vyksiančiam vertinimui 2012 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta darbo grupė, vadovaujama strateginių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, kuri atliko universiteto veiklos analizę pagal SKVC nustatytas vertinamąsias sritis: strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo veiklą, poveikį regionų ir visos šalies raidai. Savianalizei atlikti buvo pasitelkti ir atstovai iš fakultetų, institutų, studentai, kurie dirbo vertinamųjų sričių pogrupiuose arba teikė reikalingus duomenis. Parengta savianalizės suvestinė SKVC įteikta šių metų rugpjūčio 2 d.

Artėjant ekspertų grupės vizitui „Universitetas Vilnensis“ kalbėjosi su darbo grupės vadovu, strateginių reikalų prorektoriumi doc. dr. Juozu Galginaičiu apie savianalizės metu įžvelgtus universiteto vykdomos veiklos privalumus, kai kurių sričių tobulintinus aspektus ir perspektyvas.

U. V.: Kokius svarbiausius ir esminius aspektus išryškino savianalizė, kokios vietos yra jautriausios ir kur labiausiai reikia padirbėti, pasitempti?

Universiteto veiklos analizė buvo gana ilgas, nemažai laiko ir pajėgumų reikalaujantis procesas, kai teko apžvelgti ir įsivertinti, ar tai, kas deklaruojama misijoje, strateginiuose tiksluose, įgyvendinama tinkamai ir efektyviai. Manyčiau, kad 2007–2013 m. strateginis veiklos planas buvo neblogai parengtas ir daugelis suplanuotų veiklų buvo įgyvendinta. Tiesa, reikia pripažinti, suplanuotų veiklų įgyvendinimo lygmens stebėsena vyko ne itin sistemingai. Neabejoju, kad iš klaidų yra pasimokyta ir įgyvendinant naująjį 2013–2020 m. laikotarpio strateginį veiklos planą numatytų priemonių ir veiklų vykdymas bus dar geriau koordinuojamas. Nevertėtų pamiršti ir apie universiteto darbuotojų administracinių gebėjimų stiprinimą, kad būtų tinkamai pasiruošta suplanuotų veiklų įgyvendinimui. Reikėtų rimtai pasižiūrėti, ar tokiems veiksmams įgyvendinti universitete yra suformuota atitinkama personalo politika ir personalo valdymo strategija.

Vertėtų mums atkreipti dėmesį ir į struktūrinius mokslo ir studijų finansavimo pokyčius. Šiuo metu pagrindinės lėšos studijoms yra biudžetinės, mokslas tam tikra dalimi finansuojamas studijų sąskaita, o kadangi esame mokslo universitetas, turėtume siekti pajamų diversifikavimo, t. y. mažinti biudžeto asignavimų dalį ir kryptingai ieškoti kitų veiklos finansavimo šaltinių (pvz., pritraukti lėšų iš verslo).

Nors ir esame pasitvirtinę universiteto tarptautinės veiklos stiprinimo planą ir surinkti duomenys rodo, kad judumo programų dalyvių tinklas ir geografija platėja, tačiau norėtųsi, kad atvyktų daugiau studentų ne tik dalinių, bet ir pilnų studijų visuose fakultetuose. Tas pat pasakytina ir apie dėstytojus. Reikia pripažinti, kad jaučiamas dėstytojų, mokslininkų, atvykstančių ilgesniam laikui į universitetą, trūkumas. Taigi šioje srityje artimiausiu metu reikėtų pasitempti.

Vertėtų daugiau dėmesio skirti mokslo rezultatų komercinimui, ryšių su verslu plėtojimui ir palaikymui. Tam turime nukreipti kur kas daugiau administracinių pajėgų, todėl universiteto Mokslo skyrius buvo pertvarkytas į Mokslo ir inovacijų direkciją. Tikimės, kad šios direkcijos veikla leis universiteto kūrėjams, mokslininkams išsivaduoti nuo biurokratinių procedūrų ir įgyvendinti savo idėjas, pristatyti kuriamus ar sukurtus produktus mokslo ir veiklos pasauliui.

Manyčiau, kad jau nuveikti ir dar planuojami darbai padės universitetui įsitvirtinti tarp geriausių Centrinės ir Rytų Europos universitetų.

U. V.: Ar duomenys, kurie paaiškėjo savianalizės metu, turės įtakos 2013–2020 m. strateginio veiklos plano korekcijoms?

Nors strateginis veiklos planas ir ilgalaikis, tačiau tai nereiškia, kad, priėmę jį, turėtume nepaisyti besikeičiančių aplinkybių, situacijos, tad jis turi būti ne tik nuolat įgyvendinamas, bet ir, esant poreikiui, koreguojamas. Kad judėtume į priekį, reikia nuolat stebėti strateginio veiklos plano įgyvendinimo priemones, analizuoti, kas ir kodėl neįgyvendinta, kokios pamokos išmoktos, ką dar reikėtų pakoreguoti.

U. V.: Kaip įvertintumėte universiteto bendruomenės įsitraukimą į savianalizės procesą?

Rengdami savianalizę, siekėme kuo mažiau trikdyti bendruomenę, netgi fakultetų vadovus. Informaciją stengėmės surinkti centrinės administracijos ištekliais, įvertinti, ko dar trūksta pagal nustatytą metodiką. Padalinių pagalbos prašėme tik apibendrindami rezultatus. Tačiau ryšys su bendruomene, fakultetų vadovybe buvo ir tebėra. Jie dar tars savo žodį per susitikimus su ekspertų grupe.

U. V.: Atliktas labai didelis ir išsamus darbas – ar galima pasakyti, kad ramiai laukiate susitikimų su ekspertais?

Nors per pastaruosius dešimt metų tai jau trečias užsienio ekspertų apsilankymas universitete siekiant įvertinti jo veiklą, tačiau vis tiek jaučiame šiokį tokį jaudulį. Manau, kad tai yra visiškai suprantama. Kita vertus, raminamai veikia ankstesnė patirtis, šio vertinimo svarbos, savo vykdomos veiklos privalumų ir trūkumų supratimas bei pripažinimas ir puikus komandos darbas.

Taigi, artėjant vienam iš svarbesnių universiteto gyvenime įvykių, norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems prie savianalizės atlikimo ir tikėtis palankaus mūsų visų vykdomos veiklos įvertinimo.