Vakar Seime pristatyta pirmoji istorijoje Lietuvos kosminė misija. Šių metų gruodžio 17 d. iš NASA skrydžių bazės JAV į Tarptautinę kosminę stotį bus paleisti du pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai palydovai – „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. Abu palydovai yra dviejų Lietuvos universitetų – Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) – kūriniai.

Pirmasis į kosminę orbitą bus paleistas palydovas „LitSat-1“, iškart po jo – „LituanicaSat-1“. Apie 1 kg sveriantys lietuviški palydovai yra mažieji „Cubesat“ tipo palydovai. Jau dabar aišku, kad mažųjų palydovų era pasaulyje tik prasideda, o Lietuva yra šio perversmo priešakinėse linijose.

„Sėkmingai įvykdytos lietuviškų palydovų misijos realiai priartintų Lietuvą prie tarptautinės sutarties pasirašymo su Europos kosmoso agentūra, sustiprintų bendradarbiavimą su NASA, JAXA ir kitomis kosmoso agentūromis. Šis žingsnis taptų nenuginčijamu įrodymu, kad mūsų šalies vieta – Europos kosminių valstybių šeimoje“, – kalbėjo Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.

Kauno technologijos universiteto studentas, palydovo „LitSat-1“ kūrėjų komandos narys Algis Karpavičius, pristatydamas kosminę misiją Seime, teigė, kad bet kokia galimybė pritaikyti įgyjamas teorines žinias dar studijų metu yra labai vertinga. „Proga dalyvauti kuriant pirmąjį palydovą yra, ko gero, kiekvieno techninių mokslų studento svajonė. Pirmasis Kauno technologijos universitete sukurtas palydovas „LitSat-1“ – tik pradžia, leidžianti jau dabar galvoti apie būsimus kosminius projektus, pirmiausia – apie 2015 m. lietuvių mokslininkų planuojamą pjezo reakcijos įrangos eksperimentą kosmose“, – sakė palydovo „LitSat-1“ kūrėjų komandos narys A. Karpavičius.

Palydovo „LituanicaSat-1“ kūrėjų komandos narys Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informacinių technologijų prodekanas Linas Bukauskas teigė, kad palydovų paleidimas į kosmosą – didžiulis žingsnis į priekį. „Neabejotina šio projekto nauda tiek moksliniu, tiek ekonominiu aspektu. Jau dabar prie šio projekto prisidėjo apie 30 mokslo ir verslo partnerių, o apčiuopiamą ekonominę naudą ateityje realu išgauti komercializavus projektą. Mokslo ir studijų aspektu tai yra didelė paskata, nes, užuot naudoję įprastas laboratorijas ant žemės, palydovus galime išbandyti ir realiai atlikti eksperimentus kosminėje erdvėje“, – teigė palydovo „LituanicaSat-1“ kūrėjų komandos narys L. Bukauskas.

Seimo Konstitucijos salėje kosminių palydovų kūrėjus pasveikinęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis tvirtino, kad ne šalies dydis, o intelektinis potencialas lemia pažangą. „Tai, kas neseniai daug kam atrodė neįmanoma, tampa realybe. Lietuva, kaip kosmoso technologijų kūrėja, jau įrodo savo galimybes. Esu įsitikinęs, kad pirmoji istorijoje Lietuvos kosminė misija bus sėkminga ir mūsų jaunosios kartos mokslininkai kartu su patyrusiais kolegomis iš Lietuvos universitetų sukurs dar ne vieną kosminį palydovą, kuris garsins mūsų šalies vardą“, – sakė liberalas E. Masiulis.