Vilniaus, Klaipėdos ir Kembridžo (JK) universitetų geologai atliko tyrimą, kuriame netikėtai tiksliai išryškino senovinio didžiulio palaidoto slėnio tomografinį vaizdą.

Tarptautinė mokslininkų komanda straipsnį „Seismic Velocity Anomalies in the Infilling of Tunnel Valleys: Influence on the interpretation of seismic data. An example from western Lithuania“ apie seismines analizes ir naujų metodų išbandymą naftos paieškoje vakarinėje Žemaitijos dalyje, ties Plunge, išspausdino skandinaviškame geologijos žurnale GFF. Tyrimo autoriai – Vilniaus universiteto docentas Donatas Kaminskas, Klaipėdos universiteto tyrėjas dr. Dmitrijus Gerokas ir Kembridžo universiteto profesorius Philipas Gibbardas.

1 pav.  Šalia Plungės esančio palaidoto paleoslėnio seisminė rekonstrukcija

Visas Lietuvos paviršius yra išvagotas tūkstančius metų jį gludinusių ledynų. Žemaičių ir Aukštaičių aukštumos bei Vidurio Lietuvos žemuma yra sukurtos paskutinių ledynų, kurie ištirpo prieš keliolika tūkstančių metų.

Tačiau dabartinio šalto klimato kvartero periodo metu Lietuvą aplankė bent jau keli ledynai ir tai, kaip jie iš tikrųjų paveikdavo Lietuvos geomorfologiją arba reljefo sandarą, yra suprantama labai miglotai. Dalis senesnių reljefo bruožų yra sunaikinta vėlyvesnių ledynų, o dalis jų yra palaidota po dešimtimis, galbūt net šimtais metrų ledyninių ir prieledyninių nuogulų.

Apie tai, kad prieš šimtus tūkstančių ar net milijonus metų Lietuva turėjo vaizdingą reljefą, geologams sufleravo giliųjų gręžinių tyrimai. Jie atskleidė, kad po ledyninės kilmės nuogulomis „slepiasi“ aukštos kalvos ir gilios įdubos, galbūt net sudarydavusios senovinius slėnius, kuriuose tyvuliavo ežerai ar tekėjo upės. Tačiau gręžiniai leidžia pamatyti vaizdą tik viename taške – ten, kur jie yra išgręžti.

Į pagalbą senovinių kraštovaizdžių tyrinėtojams (paleogeomorfologams) pastaraisiais metais atėjo seisminiai tyrimai ir atsirado nauja mokslo šaka – seisminė geomorfologija. Lietuvos teritorijoje atlikti tyrimai, aprašyti aptariamame straipsnyje, yra vieni pirmųjų, leidžiančių netiesiogiai pažvelgti į senovinį reljefą, koks jis atrodė prieš prasidedant ledynmečiams ar pačioje ledynmečių eros pradžioje Šiaurės Europoje.

2 pav. Palaidoto slėnio geologinis pjūvis. Q – kvartero periodo nuogulos; T-J – triaso ir juros periodų nuogulos; P – permo periodo nuogulos; D – devono periodo nuogulos.

Plungės apylinkėse aptiktas ir aprašytas palaidotas paleoslėnis buvo mažiausiai kelių kilometrų ilgio, apie kilometro pločio ir apytiksliai šimto metrų gylio. Šis slėnis galėjo atsirasti mažiausiai dviem būdais.

Viena vertus, tai galėjo būti paveldėtas slėnis, atsiradęs prieš kelis milijonus metų galingai upei tekant iš rytų į vakarus, šiuolaikinės Šiaurės jūros link. Kita vertus, tikėtina, kad slėnis galėjo atsirasti po didžiuliu ledyno skydu, kuris prieš kelis šimtus tūkstančių metų dengė Lietuvą, kai suspaustas vanduo staiga išsiveržė senovinio ledyno pakraštyje. Tikėtina, kad jei paleoslėnio susidarymas ir buvo susijęs su ledynų veikla, kai kurie jo bruožai buvo paveldėti iš priešledyninio milijonų metų senumo Plungės krašte buvusio reljefo.