Rugsėjo viduryje Zalcburge (Austrija) vyko mokslo plėtros rėmimo organizacijos „Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje“ COST (The European Cooperation in Science and Technology) Europos seksualinės sveikatos tinklo susitikimas. Jo tikslas – aptarti naujo COST finansuojamo, Zalcburgo universiteto inicijuoto, Europos seksualinei medicinai skirto projekto įgyvendinimo galimybes. Susitikime dalyvavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė profesorė dr. Natalja Fatkulina.

COST organizacija yra mokslinių tyrimų tinklų kūrimo ir finansavimo lyderė. Tokie tinklai suteikia atvirą erdvę mokslininkų bendradarbiavimui visoje Europoje (ir už jos ribų) ir tokiu būdu duoda impulsą mokslinių tyrimų pažangai bei inovacijoms. COST veikimo principas: „iš apačios į viršų“, tai reiškia, kad įvairių sričių tyrėjai gali sukurti tinklą, remdamiesi savo mokslinių tyrimų interesais ir idėjomis, pateikdami pasiūlymą į atvirą COST kvietimą. Pasiūlymas gali būti teikiamas bet kurioje mokslo srityje. COST veiksmai yra tarpdisciplininiai ir atviri. Galima prisijungti prie vykdomų tyrimų, kurie tęsiasi ketverių finansavimo metų laikotarpyje. Veikloje dalyvauja įvairios suinteresuotos šalys, dažnai įtraukdamos specialistus, privatųjį sektorių, politikos formuotojus ir pilietinę visuomenę.

Seksualinė medicina yra plati sritis, nagrinėjanti individų seksualinės sveikatos sutrikimus per visą jų gyvenimą. Dėl plačios apimties visapusiškas požiūris į šią temą neegzistuoja, trūksta tyrimų, yra nedaug medicinos pedagogų sugebančių kvalifikuotai dėstyti šį dalyką. Su seksualinių sutrikimų gydymu yra susijusios skirtingos klinikinės, biologinės ir psichologinės disciplinos, tačiau kiekviena – tik iš dalies, pagal savo kompetenciją.

„VU Medicinos fakultetui yra didelė garbė ir atsakomybė atstovaujant Lietuvą dalyvauti Zalcburgo universiteto ir universitetinės ligoninės inicijuotame Europos lygio mokslinių tyrimų projekte, skirtame labai svarbiai, tačiau dažnai viešai mažai aptarinėjamai seksualinės medicinos mokslo sričiai“, – teigia profesorė, dr. Natalja Fatkulina. Ir patikslina, kad 25-ių Europos šalių atstovai kartu su tarptautiniu partneriu Kanada ir šalimi kaimyne Moldova, susirinkę į pirmą darbinį susitikimą, dirbo įtemptai, aptarė situaciją, pasidalino „namų darbais“.

Pasak profesorės, klinikinė, technologinė, socialinė bei ekonominė pažanga kartu su visuomenės pokyčiais kelia vis didesnį susidomėjimą seksualine sveikata. Seksualinė medicina taip pat priversta daugiau dėmesio skirti šiuolaikiniams pasaulio pokyčiams. Masiniai seksualinio smurto atvejai skatina mokslininkus atlikti naujus elgesio tyrimus. Žiniasklaida daro didžiulį poveikį šiuolaikinėms jaunosios kartos nuostatoms apie seksualumą. Reikia išsamių tyrimų, nustatysiančių lytinės disfunkcijos ryšį  su lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį, taip pat patologijos ir fiziologijos bei gydymo optimizavimo tyrimų. Senėjanti visuomenė medicinos ir psichosocialinių mokslų profesionalams formuluoja svarbią užduotį – vis labiau rūpintis vyresnio amžiaus žmonių seksualine sveikata.

Už šio projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingi: VU Klinikinės medicinos instituto dėstytojas dr. Robertas Adomaitis (projekto vadovas) ir Natalja Fatkulina (projekto vadovo pavaduotoja). „Kartu su mumis dar dirbs nuo 1 iki 6 atstovų iš kiekvienos šalies: mokslininkai, ekspertai, edukologai, psichologai, gydytojai, visuomeninių organizacijų nariai. Pirmą kartą bus bandoma moksliškai pažvelgti ne tik į medicininius seksualinės sveikatos aspektus, bet bendrai į sveikatos mokslus, tarpdisciplininius dalykus, socialinius ir ekonominius iššūkius“, – pabrėžia profesorė. Pasak jos, yra sukurtos 3 darbo grupės (Lietuva dalyvauja visose).

„Šiuolaikiniame pasaulyje yra įprasta, kad seksualinės sveikatos tema visada padidinto visuomenės domėjimosi centre, tačiau itin skurdus visuomenės žinojimas elementariausių seksualinės sveikatos ir gerovės pagrindų, apsaugos nuo ligų, smurto ar kitų įvairių šiuolaikinio pasaulio keliamų iššūkių (tokių kaip, pavyzdžiui, seksualinės gerovės svarba, ankstyvas lytinis gyvenimas, seksualinis neraštingumas, virtualus seksas ir pan.) pasekmės verčia viso pasaulio mokslininkus vienyti pastangas šioje srityje“, – pasakoja profesorė.  Pasak jos, svarbu keistis įvairių mokslo sričių tyrimų rezultatais, kad būtų rastas seksualinės medicinos sąvokų ir požiūrių bendrumas. Tai leis identifikuoti bendras Europai problemas bei pradėti jungtinius tarpdisciplininius tyrimus, ypač daug dėmesio skiriant jaunųjų mokslininkų tyrėjų įtraukimui.

VU gavo užduotį išnagrinėti, kiek dėmesio Medicinos fakulteto studijų programose yra skiriama seksualinės medicinos temai nagrinėti. „Zalcburgo universitetas didžiuojasi, kad turi net atskirą studijų modulį „Seksualinė medicina“, – teigia Natalja Fatkulina. – Lietuva buvo giriama už pažangią ir puikių rezultatų pasiekusią, mūsų šalies mokyklose įgyvendinamą Lytinio švietimo programą, kuri gali būti pavyzdinė ir kitoms Europos šalims“.  Tikimasi, kad įgyvendinus šį projektą, bus atlikta dar svarbių mokslinių atradimų, kurių dėka galima bus objektyviai įvertinti situaciją seksualinės sveikatos ir medicinos srityje kiekvienoje Europos šalyje bei gautus duomenis panaudoti visuomenės sveikatos stiprinimui ir gerovei. Tai pat planuojama surasti bendrą koncepciją, kuriant tarpdalykinius tęstinio universitetinio išsilavinimo principus seksualinės medicinos srityje ir programas pagal Europos profesinės kvalifikacijos pripažinimo standartus. Kitas projekto darbo grupių susitikimas planuojamas kitų metų pradžioje.