Šiandien Vilniaus universiteto Filologijos fakultete prasideda tarptautinė mokslinė konferencija-seminaras „Žmonių, tekstų, idėjų migracija konfesinėje ir sekuliarinėje kultūroje“.

Jo tikslas – užmegzti daugialypį dialogą tarp mokslo ir švietimo, mokslo ir kultūros, konfesinio ir sekuliariojo mokslo. Seminaro dalyviai tyrinėja istorinę, kultūrinę, kalbinę situaciją graikiškame, slaviškame bei lotyniškame arealuose, raštijos tipologiją ir istoriją, bažnytinės slavų kalbos ir bažnytinio meno raidą.

„Džiaugiamės, kad jau nebe pirmus metus galime susirinkti Vilniaus universitete. Vilnius – labai simboliška vieta, užgimusi ir augusi įvairių kultūrų ir religinių konfesijų sankirtoje“, – sveikindama konferencijos dalyvius sakė Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Užsienio kalbų ir regioninių studijų instituto Slavų kalbų ir kultūrų katedros vedėja prof. Natalija Zapolskaja.

Vienas pirmųjų seminaro projektų įvyko Vilniuje 2011 m. Seminare „Krikšcioniškosios Europos liturginės kalbos“, kurio metu surengtas apskritasis stalas „Lotynų ir Vakarų Europos kalbų įtaka bažnytinei slavų kalbai“ ir trijų bažnytinių tekstų kalbų (lotynų, graikų, bažnytinės slavų) praktiniai užsiėmimai, dalyvavo Rusijos Mosko akademijos Slavistikos instituto, Rusų kalbos V. Vinogradovo instituto, Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto, Baltarusijos valstybinio universiteto, Vilniaus universiteto mokslo darbuotojai, dėstytojai, studentai ir aspirantai.

Antrasis seminaras „Politinis / tautinis / konfesinis / kalbinis Rytų Europos žemėlapis: istorija ir dabartis“ vyko Vilniuje 2012 m. Jį sudarė keturi teminiai blokai: „Lietuvos, Rusijos, Lenkijos mokslinės bibliotekos: Rytų Europos XVI–XVII a. kultūros paveldo aktualizavimas“, „Idėjų, tekstų, žmonių migracija Rytų Europoje XVI–XVII a.“, „Bažnytinė slavų raštija ir bažnytinė slavų kalba Rytų Europoje XVI–XVII a.“ bei „Slavų kalbos Rytų Europos erdvėje: gramatinių kategorijų tipologija ir raida“. Seminaro metu vyko mokslinių žurnalų ir naujų knygų pristatymo renginiai, bažnytinio giedojimo koncertai, lenkų ir baltarusių kalbų dirbtuvės, ekskursijos. Seminarą surengė Rusijos MA Slavistikos institutas, Vilniaus universiteto biblioteka, Supraslės akademija, Rusijos ir Lenkijos santarvės centras. Renginyje dalyvavo Vilniaus universiteto, Maskvos M. Lomonosovo universiteto dėstytojai ir studentai, Slavistikos instituto, Rusų kalbos instituto, M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto mokslo darbuotojai, aspirantai ir kitų Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos universitetų bei institutų atstovai.

Vienas pastarojo seminaro teminių blokų suteikė pavadinimą šių metų seminarui Vilniaus universitete. Seminaro metu paskaitas ir pranešimus skaitys, diskusijose ir įvairiose ekskursijose dalyvaus kalbininkai, tekstologai, literatūros tyrinėtojai, dialektologai, istorikai, etnografai iš Lietuvos, Rusijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos.

Tarp seminarų rengėjų – Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto Slavų raštijos tarpdisciplininių studijų centras, Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Užsienio kalbų ir regionų studijų instituto Slavų kalbų ir kultūrų katedra, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedra, Supraslės akademija.

Šis seminaras yra tarptautinio tęstinio projekto „Politinis / tautinis / konfesinis / kalbinis Rytų Europos žemėlapis: istorija ir dabartis“ dalis. Projektas vykdomas kaip vienas iš tarptautinio tarpdisciplininio seminaro „Slavia Christiana: kalba, tekstas, atvaizdas“ renginių, jo mokslo vadovė – Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto vedančioji mokslo darbuotoja, Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Užsienio kalbų ir regioninių studijų instituto Slavų kalbų ir kultūrų katedros vedėja prof. N. Zapolskaja.