Pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius taip norėjo mokytis Vilniaus universitete, kad pėsčias iš Žemaitijos atkeliavo į Vilnių. Kiemelio viduryje augantis ąžuoliukas – iš jo gimtojo Klevų kaimo.

Šiame kieme dabar įsikūręs Užsienio kalbų institutas, o didžioji patalpų dalis priklauso Filologijos fakultetui. Šiaurinį korpusą puošia paminklinė lenta, įrengta pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės atminimui. O. Šimaitė dirbo VU bibliotekoje ir palaikė ryšius su Vilniaus geto kaliniais, gelbėjo ir rėmė Vilniaus žydus.

Pietinėje kiemo dalyje matyti Lietuvos architektūrai būdingas renesansinis atikas. Šis pastatas, manoma, statytas XVI-XVII a. sandūroje, naudotas ūkiniams reikalams. Čia buvo arklidės, stalių dirbtuvės, bravoras, o antrame aukšte – svirnai. Šis kiemo korpusas po XVIII a. pabaigos perstatymų buvo paskirtas profesorių butams. Restauruojant Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros patalpas, buvo atidengtas vieno buto sienas puošusios freskos fragmentas, kuriame išlikusi ir data – 1794 m.

Rytiniame pastate antrojo aukšto Mūzų vestibiulį puošia garsaus Lietuvos grafiko Rimtauto Gibavičiaus freska, sukurta dar 1969 m. Freska vaizduoja devynias mūzas – menų globėjas. Ilgas koridorius veda prie kitos, paskutinės R. Gibavičiaus freskos, pagerbiančios žymiausius Lietuvos istorikus, poetus, dailininkus ir architektus. Grįžę į Mūzų vestibiulį ir pasukę į dešinę patenkame į Užsienio kalbų skaityklą, kurią puošia Šarūno Šimulyno freska „Mažvydas Ragainės fone“. Koridoriuje prie skaityklos išsaugotos autentiškos medinės lubų sijos.

Jeigu įžengę pro DOMUS PHILOLOGIAE duris nelipsite laiptais į viršų, o pasukę į dešinę paėjėsite pirmojo aukšto koridoriumi, prieisite Klasikinės filologijos katedros vestibiulį, kurį puošia dailininko Vitolio Trušio sukurta mozaika iš lauko akmenų, vaizduojanti pagoniškus lietuvių dievus. Šalia įsikūrusi Klasikinės filologijos katedra.