Gruodžio 6–9 d. trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose visi norintys galėjo dalyvauti jau antrą kartą kino teatrus aplankančiame Sporto kino festivalyje. Šeši ilgo metro ir vienuolika trumpo metro filmų šiais metais buvo rodomi ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir Klaipėdoje.

Tokio pobūdžio kino festivaliui startą davė prieš ketverius metus Vilniaus universiteto (VU) Sveikatos ir sporto centro surengti Sporto kino vakarai, kurie su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pagalba praėjusiais metais tapo Sporto kino festivaliu. Šiais metais festivalio organizatoriai ragino pažvelgti į sportą kaip į vienijančią, įtraukiančią priemonę, skatinančią kovoti su bet kokios formos diskriminacija ar nelygybe. Festivalyje parodyti filmai ir po peržiūrų vykusios diskusijos buvo skirtos lyčių nelygybės, rasizmo, pabėgėlių, tautinės diskriminacijos ir negalią turinčių žmonių įtraukimo temoms. Filmais visuomenei norėta parodyti, kad sportas nėra tik varžybos ar treniruoklių salė; sportas – tai vienas iš būdų kovoti su išvardytomis problemomis, priemonė kurti teisingesnį rytojų visiems.

Šių metu festivalyje filmų seansus lydėjo ir ašaros, ir plojimai, ir susimąstymas, ir pakylėtos emocijos. Pusantro tūkstančio žiūrovų per keturias dienas pamatė specialiai festivaliui atrinktus filmus ir dalyvavo unikaliose diskusijose su kviestiniais festivalio svečiais: Lietuvos parolimpiečiais, neįgaliųjų sporto centrų specialistais, filmų kūrėjais ir režisieriais, valstybinio sektoriaus atstovais, treneriais, dirbančiais su negalią turinčiais atletais, įvairių šakų sportininkais ir kt.

Vilniuje tarp renginių po filmų seansų išsiskyrė smagus ir nuoširdus Ernesto Česonio (kandidato į 2020 m. Tokijo parolimpines žaidynes) ir sporto žurnalisto Manto Stankevičiaus pokalbis, akcijos „Teisė judėti“ pristatymas ir asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narės Jurgitos Paulavičiūtės įžvalgos, pokalbiai su filmų „Tikrai šypsena“ ir „Sara Kovotoja“ kūrėjais ir režisieriais.

Kaune išskirtiniais pokalbiais džiugino parolimpiečiai lengvaatletis Tomas Kairys, golbolistai Genrikas Pavliukianecas ir Marius Zibolis, plaukikas Mindaugas Dvylaitis, savo įžvalgomis dalijosi specialistai Vaida Pokvytytė (Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo „RSK“ prezidentė), Birutė Statkevičienė (plaukimo trenerė, dirbanti su aklais ir sunkiai reginčiais plaukikais), doc. dr. Diana Rėklaitienė (l. e. p. Lietuvos sporto universiteto rektorė), dr. Vidas Gružas (l. e. p. Lietuvos sporto universiteto plėtros ir sporto prorektorius), Saulius Kavaliauskas (to paties universiteto lektorius), Austina Kasperavičiūtė (sinchroninio plaukimo trenerė).

Klaipėdoje žiūrovus festivalis džiugino pirmą kartą. Be filmų peržiūrų, pajūrio gyventojams buvo siūlomas ir Lietuvos boksininkės, daugkartinės čempionės Austėjos Aučiūtės bokso pradžiamokslis ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovų diskusija.

Šių metų Sporto kino festivalio desertu būtų galima vadinti trumpametražių filmų kūrimo konkursą „Sport Shorts“ ir jo dalyvių – kūrybinių grupių sukurtus trumpametražius filmus. Juose buvo paliestos diskriminacijos, negalią turinčių žmonių inkliuzijos temos, darbai stebino savo originalumu ir pateikimu. Vilniuje tarp konkurso dalyvių buvo surengta diskusija, kurią moderavo kinui neabejingas atlikėjas Vilius Alesius, o paskutinę festivalio dieną buvo apdovanotas konkurso nugalėtojas – tiek vertinimo komisijos, tiek visų trijų miestų žiūrovų favoritas sporto žurnalistas Mantas Stankevičius ir jo kūrinys „Ernis“, pasakojantis apie futbolininko Ernesto Česonio, užsidegusio triatlono idėja, gyvenimą. Mantas buvo apdovanotas specialiai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įsteigtu piniginiu prizu.

Sporto kino festivalis 2018 darkart įrodė, kad tokio pobūdžio festivaliai yra reikalingi visuomenei šviesti ir labai laukiami žiūrovų. Tiek filmai, tiek diskusijos nepaliko abejingų, o trumpametražių filmų konkursas tik patvirtino, kad turime gabių ir originalią mintį turinčių kino kūrėjų. Tikimasi, kad 2019 m. festivalis pritrauks tiek sportu besidominčią publiką, tiek žiūrovus, kuriems rūpi gražesnė, tolerantiškesnė ir teisingesnė visuomenė.