Nors stebint Seimo veiklą kartais gali susidaryti įspūdis, kad įstatymai taisomi ir keičiami dažniau nei afišos kino teatre, teisės praktiką ir mokslą vis dėlto įprasta laikyti gana konservatyviu, mažai atviru naujovėms. Taip ir turėtų būti, tikina teisininkai. Viena vertus, pati teisė skaičiuoja tūkstantmečius, daugelis jos principų tebėra taikomi nuo senovės Romos laikų. Kita vertus, bet kokie teisės aktų pakeitimai, galintys paveikti kiekvieno piliečio veiklą ir gyvenimą, turi būti priimami tik ypač gerai pasvėrus ir įvertinus jų poveikį, tad skubėti nevalia.
Nepaisant to, naujovės skverbiasi ir į šią sritį: technologijų pažanga ir būtinybė sutarti, kam, pavyzdžiui, teksianti atsakomybė už autonominio automobilio padarytą žalą arba kaip užtikrinti kibernetinį saugumą ar socialinių tinklų veiklą nepažeidžiant asmens teisių – šie ir kiti klausimai vis dažniau atsiduria tyrinėtojų ir praktikų dėmesio centre. „Geras teisininkas nėra ir nebuvo vien tik įstatymų žinovas ir taikytojas. Šiai veiklos sričiai būtinos ne tik žinios, bet ir kūrybiškumas, sveika nuovoka, būtina geriausiam sprendimui rasti ir priimti“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Rimantas Simaitis, su kuriuo susitikome pasikalbėti apie teisės studijas, teisininko veiklą ir pašaukimą.
Ginčus spręsti padeda programos
Kad teisė toli gražu neapsiriboja kodeksų ir įstatymų išmanymu, liudija ir paties pašnekovo veikla. Jo vadovaujama VU Teisės fakulteto mokslininkų grupė kartu su partneriais iš 8 Europos šalių vykdo ES finansuojamą projektą, kuriuo siekia plėsti pažangių sąžiningo turto padalijimo algoritmų taikymą sprendžiant ginčus.
„Siekiame sujungti per septyniasdešimt metų pasiektą matematikos, ekonomikos, informatikos ir politikos mokslų pažangą plėtojant tokias mokslo sritis kaip žaidimų teorija, euristika ir kt., praturtinti ja teisės dimensija ir sukurti algoritmus bei programinę įrangą, kuri padėtų greičiau, efektyviau, patikimiau, objektyviau, su didesniu pasitenkinimu visoms pusėms išspręsti ginčus dalijantis turtą. Tokie algoritmai apskritai galėtų padėti išvengti situacijų, kai dėl turto padalijimo – pavyzdžiui, skyrybų ar paveldėjimo, akcininkams nesutariant, – kyla ginčai. To siekiama vykdant šį projektą ir jo pagrindu gimsiančius naujus projektus“, – pasakoja R. Simaitis.
Advokatas ne tik vadovauja advokatų kontoros „Cobalt“ Ginčų sprendimo departamentui, dėsto, dalyvauja moksliniuose projektuose. R. Simaitis yra įvairių šalies ir tarptautinių institucijų įkurtų komisijų, komitetų ir darbo grupių narys. Jis jau daugelį metų vadovauja tarptautinei Europos Tarybos mediacijos ekspertų grupei, kuri rūpinasi mediacijos standartų nustatymu ir plėtra organizacijai priklausančiose 47-iose Europos valstybėse.
„Mediacija – alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuomet nesutariančioms pusėms rasti taikų sprendimą padeda trečiasis nešališkas profesionalus asmuo. Veikdami kaip Europos Tarybos ekspertai konsultuojame įvairių šalių vyriausybes ir kuriame Europos Tarybos rekomendacijas bei kitus instrumentus tokio ginčų sprendimų būdo plėtrai, kad jis būtų taikomas plačiau, geriau ir efektyviau“, – kalba pašnekovas.
Norėjo likti Lietuvoje
R. Simaitis sako, kad teisininko veikla jį ir patraukusi plačiomis galimybėmis realizuoti save. Nors advokato „pirmoji meilė“, kaip jis pats teigia, buvusi fizika, o labiausiai dominusi astrofizika, R. Simaitis po puikiai užbaigto VU Fizikos fakultete pirmo kurso suprato, kad norint kilti į žvaigždes šioje srityje greičiausiai teksią išvažiuoti studijuoti bei gyventi užsienyje.
„Ši mintis manęs nesužavėjo. Norėjau likti ir dirbti čia, Lietuvoje. Tad su skaudančia širdimi atsiėmiau dokumentus iš VU Fizikos fakulteto ir nusprendžiau pasukti teisininko keliu. Žinojau, kad baigęs studijas, turėsiu iš ko duoną valgyti, neabejojau, ir kad pati sritis bus įdomi. Dabar, dirbdamas advokatu ir dėstytoju, dalyvaudamas mokslinėje veikloje, vykdydamas tarptautinius projektus, kasdien vis labiau įsitikinu, kad priėmiau teisingą sprendimą. Tiksliųjų mokslo sričių žinios įgytos studijuojant VU Fizikos fakultete labai praverčia, skatina tolesnį domėjimąsi mokslo pažanga ir sudaro prielaidas drąsiai dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose“, – šypsosi advokatas.
Paklaustas, ko reikia sėkmingoms teisės studijoms ir teisininko karjerai, R. Simaitis pabrėžia, kad žinoti įstatymus nepakanka. Būtina plati pasaulėžiūra, lankstumas ir gebėjimas praktiškai taikyti įvairių sričių žinias, greita reakcija, gera iškalba, vadybiniai įgūdžiai.
Sparčiai augant įstatymų ir teisės aktų, teismų sprendimų, mokslinių darbų ir kitos medžiagos kiekiui, labai svarbu gebėti šią informaciją rasti, pasirinkti tinkamiausius įrankius bei priemones jai apdoroti. Pašnekovas teigia, kad geras teisininkas turi gebėti naudotis įvairiomis taikomosiomis programomis, duomenų bazėmis, sugebėti greitai įsigilinti į kitas praktikos ir mokslo sritis, būti geras psichologas, oratorius ir vadybininkas.
Studijas baigia gerai pasiruošę
„Nuo 2013-ųjų vidurio Lietuvoje veikia elektroninė teismų bylų sistema, kuria naudotis privalu visiems teisininkams profesionalams, susiduriantiems su teismais, tad turime mokėti dirbti su elektroniniais dokumentais. Tiesą sakant, teisininkai vieni iš pirmųjų suprato elektroninio parašo svarbą bei naudą, masiškai praktiškai ėmė jį taikyti Lietuvoje. Asmeniškai teko didelis iššūkis ir nepakartojama patirtis kartu su IT specialistais, analitikais, vadybininkais, programuotojais, teisėjais ir teismų tarnautojais kartu kurti ir paleidinėti šią sistemą, vesti vartotojų mokymus. Verta pažymėti, kad į teisę skverbiasi ir dirbtinis intelektas, įvairios taikomosios programos, automatizavimo ir valdymo sistemos, padedančios apdoroti didelius duomenų kiekius. Šios naujovės jau pamažu ateina į Lietuvą. Visa tai teisininkus skatina būti vis universalesniais specialistais, kuriems bene būtiniausios savybės – atsakingumas, kruopštumas, darbštumas, sąžiningumas, bet tuo pačiu metu ir kūrybiškumas“, – tikina R. Simaitis.
Pašnekovo nuomone, VU Teisės fakulteto absolventai tokiai veiklai būna gana gerai pasiruošę. Prie to prisideda tiek studijų programos, tiek ir dėstytojų patirtis. Septyniolika metų studentus mokantis R. Simaitis – vienas iš daugelio teisės praktika užsiimančių Teisės fakulteto dėstytojų. Pasak jo, tokių fakultete yra didesnė pusė, ne tik ugdančių studentus ar vykdančių mokslinę veiklą, bet ir einančių teisėjų, juriskonsultų, notarų, antstolių, valstybės tarnautojų, teisininkų ar advokatų pareigas. Tokia daugialypė veikla studentams leidžia perteikti ne tik teoriją, bet ir realia praktika bei patirtimi praturtintas žinias.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad daugelis VU Teisės fakulteto dėstytojų – gana jauni, puikiai valdantys įvairias užsienio kalbas ir modernias technologijas. Jie mielai taiko pažangius interaktyvius studijų metodus, palaiko studentų akademinį mobilumą, domėjimąsi lyginamosiomis studijomis, sugeba uždegti studentų norą gilintis, suprasti, taikyti įgytas žinias ir įgūdžius.
„Mano akimis, VU Teisės fakultetas – tai ne vien šimtametes tradicijas turinti Vilniaus universiteto dalis, bet šiuolaikinė, progresyvi ir dinamiška įstaiga, kur bendruomenės nariams malonu būti, kur sudaromos puikios sąlygos siekti mokslo, studijų ir praktinės veiklos aukštumų, tobulėti.“ – atviravo pašnekovas.
Kita vertus, nemaža dalis aukštųjų teisės mokyklų studentų praktiką pradeda gana anksti ir ima dirbti dar studijuodami. „Privačiam sektoriui atstovaujančios įstaigos, advokatų, notarų, antstolių kontoros, įmonės teisininkų biurai, talentus išgraibsto tiesiai iš studijų suolų. Mūsų advokatų kontora „Cobalt” taip pat priima studentus praktikai bei įdarbina teisininkų asistentais nuo antro ar trečio kurso. Tačiau mes iškeliame griežtą sąlygą, kad sėkmingai baigti studijas jiems turi būti svarbiausias prioritetas, balų vidurkis ir žinių lygis turi kilti, o ne kristi. Taip pat visokeriopai skatiname jaunųjų kolegų dalyvavimą mokslinėje veikloje, visuomeninį aktyvumą, dalyvavimą doktorantūros, vadybos ir tarptautinėse teisinėse studijose“, – teigia R. Simaitis.
Komentarų nėra. Būk pirmas!